LtKBB - Luke - 4

4:1  Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą

4:2  keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.

4:3  Tada velnias Jam tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona“.

4:4  Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’“.

4:5  Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.

4:6  Velnias Jam tarė: „Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.

4:7  Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo“.

4:8  O Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“

4:9  Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,

4:10  nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,

4:11  ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’“.

4:12  Jėzus jam atsakė: „Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’“

4:13  Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.

4:14  Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.

4:15  Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.

4:16  Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.

4:17  Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:

4:18  „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų

4:19  ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.

4:20  Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.

4:21  Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.

4:22  Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: „Argi Jis ne Juozapo sūnus?!“

4:23  O Jėzus jiems atsakė: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“.

4:24  Ir Jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.

4:25  Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą.

4:26  Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje.

4:27  Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas“.

4:28  Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;

4:29  pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn.

4:30  Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino.

4:31  Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.

4:32  Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.

4:33  Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:

4:34  „Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!“

4:35  Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.

4:36  Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“

4:37  Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.

4:38  Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.

4:39  Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.

4:40  Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.

4:41  Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.

4:42  Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų.

4:43  Jis jiems tarė: „Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas“.

4:44  Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose.