LtKBB - Luke - 3

3:1  Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilenės tetrarchu,

3:2  prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.

3:3  Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti,

3:4  kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių knygoje: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus!

3:5  Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti – išlyginti.

3:6  Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’“.

3:7  Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: „Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo besiartinančios rūstybės?

3:8  Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.

3:9  Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį“.

3:10  Minios jį klausė: „Ką gi mums daryti?!“

3:11  Jis joms atsakė: „Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro“.

3:12  Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, ką mums daryti?“

3:13  Jis sakė jiems: „Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta“.

3:14  Taip pat ir kariai klausė: „Ką mums daryti?“ Jis jiems atsakė: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga“.

3:15  Žmonėms esant apimtiems lūkesčio ir visiems mąstant širdyse apie Joną, ar kartais jis ne Kristus,

3:16  Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti sandalų dirželio. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.

3:17  Jo rankoje vėtyklė: Jis kruopščiai išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.

3:18  Ir dar daug kitų paraginimų jis davė tautai, skelbdamas Gerąją naujieną.

3:19  Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias buvo padaręs,

3:20  pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.

3:21  Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus,

3:22  ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi“.

3:23  Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio,

3:24  Matato, Levio, Melchio, Janajo, Juozapo,

3:25  Matatijo, Amoso, Naumo, Heslio, Nagajo,

3:26  Maato, Matatijo, Semeino, Josecho, Jodos,

3:27  Joanano, Resos, Zorobabelio, Salatielio, Nerio,

3:28  Melchio, Adijo, Kosamo, Elmadamo, Ero,

3:29  Jėzaus, Eliezero, Jorimo, Matato, Levio,

3:30  Simeono, Judo, Juozapo, Jonamo, Eliakimo,

3:31  Melėjo, Menos, Matatos, Natano, Dovydo,

3:32  Jesės, Jobedo, Boozo, Salmono, Naasono,

3:33  Aminadabo, Aramo, Esromo, Faro, Judo,

3:34  Jokūbo, Izaoko, Abraomo, Taros, Nachoro,

3:35  Serucho, Ragaujo, Faleko, Ebero, Salos,

3:36  Kainamo, Arfaksado, Semo, Nojaus, Lamecho,

3:37  Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo,

3:38  Eno, Seto, Adomo, Dievo.