LtKBB - Luke - 24

24:1  Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.

24:2  Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

24:3  o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

24:4  Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.

24:5  Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

24:6  Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:

24:7  ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“

24:8  Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius

24:9  ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.

24:10  Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.

24:11  Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.

24:12  Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.

24:13  Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

24:14  Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.

24:15  Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

24:16  Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.

24:17  O Jis paklausė jų: „Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?“

24:18  Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: „Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?“

24:19  Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė Jam: „Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.

24:20  Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.

24:21  O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.

24:22  Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo

24:23  ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.

24:24  Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė“.

24:25  Tada Jis jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!

24:26  Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?“

24:27  Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.

24:28  Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.

24:29  Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi“. Jis užsuko ir pasiliko su jais.

24:30  Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.

24:31  Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.

24:32  O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“

24:33  Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,

24:34  kurie tvirtino: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!“

24:35  O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.

24:36  Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: „Ramybė jums!“

24:37  Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.

24:38  O Jis paklausė: „Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?

24:39  Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.

24:40  Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.

24:41  Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar turite čia ko nors valgyti?“

24:42  Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.

24:43  Jis paėmė ir valgė jų akyse.

24:44  Paskui Jėzus jiems tarė: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse“.

24:45  Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,

24:46  ir pasakė: „Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

24:47  ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.

24:48  Jūs esate šių dalykų liudytojai.

24:49  Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“.

24:50  Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.

24:51  Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.

24:52  Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.

24:53  Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.