LtKBB - Job - 39

39:1  „Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

39:2  Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

39:3  Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

39:4  Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

39:5  Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

39:6  Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

39:7  Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

39:8  Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

39:9  Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

39:10  Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

39:11  Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?

39:12  Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

39:13  Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?

39:14  Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

39:15  Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.

39:16  Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

39:17  nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

39:18  Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

39:19  Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

39:20  Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

39:21  Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

39:22  Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

39:23  Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

39:24  jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

39:25  Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

39:26  Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?

39:27  Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

39:28  Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

39:29  Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

39:30  Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis“.