LtKBB - John - 6

6:1  Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

6:2  Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

6:3  Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

6:4  Artėjo žydų šventė Pascha.

6:5  Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“

6:6  Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

6:7  Pilypas Jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“.

6:8  Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

6:9  „Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“

6:10  Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

6:11  Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

6:12  Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: „Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų“.

6:13  Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

6:14  Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“.

6:15  O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

6:16  Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,

6:17  sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

6:18  Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

6:19  Nusiyrę apie dvidešimt penkias – trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

6:20  O Jis jiems tarė: „Tai Aš, nebijokite!“

6:21  Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

6:22  Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.

6:23  Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.

6:24  Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

6:25  Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“

6:26  Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

6:27  Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs“.

6:28  Jie paklausė: „Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?“

6:29  Jėzus atsakė: „Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“.

6:30  Tada jie klausė: „Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

6:31  Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’“.

6:32  Tuomet Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

6:33  Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.

6:34  Tada jie tarė Jam: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“

6:35  Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

6:36  Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.

6:37  Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,

6:38  nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

6:39  O mane siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

6:40  Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

6:41  Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“.

6:42  Jie sakė: „Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?“

6:43  Jėzus jiems atsakė: „Nemurmėkite tarpusavyje!

6:44  Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

6:45  Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

6:46  Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.

6:47  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.

6:48  Aš esu gyvenimo duona.

6:49  Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

6:50  O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

6:51  Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“.

6:52  Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!“

6:53  O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

6:54  Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

6:55  Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

6:56  Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.

6:57  Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

6:58  Štai duona, nužengusi iš dangaus, – ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

6:59  Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.

6:60  Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!“

6:61  Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?

6:62  O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!

6:63  Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

6:64  Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.

6:65  Ir Jis sakė: „Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo“.

6:66  Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.

6:67  Tada Jėzus paklausė dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“

6:68  Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

6:69  Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.

6:70  Jėzus jiems atsakė: „Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias“.

6:71  Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.