LtKBB - Lamentations - 3

3:1  Aš – žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

3:2  Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

3:3  Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

3:4  Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

3:5  Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

3:6  perkėlė į tamsą kaip mirusį.

3:7  Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

3:8  Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

3:9  Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

3:10  Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

3:11  Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

3:12  Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

3:13  ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

3:14  Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

3:15  Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

3:16  Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

3:17  Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

3:18  Aš tariau: „Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo“.

3:19  Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

3:20  Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

3:21  Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

3:22  Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

3:23  Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

3:24  Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

3:25  Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

3:26  Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

3:27  gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

3:28  Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

3:29  Jis paliečia dulkes savo burna: „Galbūt dar yra vilties“.

3:30  Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

3:31  nes Viešpats neatstumia amžiams.

3:32  Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

3:33  Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

3:34  Kai mindžioja kojomis belaisvius,

3:35  kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

3:36  kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

3:37  Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

3:38  Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

3:39  Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

3:40  Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

3:41  Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

3:42  Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

3:43  Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

3:44  Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

3:45  Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

3:46  Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

3:47  Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

3:48  Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

3:49  Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

3:50  kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

3:51  Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

3:52  Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

3:53  įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

3:54  Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

3:55  Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

3:56  Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

3:57  Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: „Nebijok“.

3:58  Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

3:59  Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

3:60  Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

3:61  Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

3:62  Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

3:63  Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

3:64  Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

3:65  Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

3:66  Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.