LtKBB - I Thessalonians

Chapter 1

1:1  Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

1:2  Mes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose,

1:3  nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje,

1:4  žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą.

1:5  Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų labui.

1:6  Ir jūs pasidarėte mūsų ir Viešpaties pasekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu,

1:7  ir taip jūs tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems.

1:8  Mat iš jūsų Viešpaties žodis nuskambėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasklido visur, ir mums jau nebereikia nieko kalbėti.

1:9  Jie patys pasakoja apie mūsų atvykimą pas jus, ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo tarnauti gyvajam bei tikrajam Dievui

1:10  ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.

Chapter 2

2:1  Jūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo veltui.

2:2  Prieš tai, kaip patys žinote, nukentėję ir paniekinti Filipuose, buvome drąsūs Dieve ir skelbėme jums Evangeliją esant dideliam pasipriešinimui.

2:3  Juk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos, nei iš netyro nusistatymo, nei iš klastingumo.

2:4  Dievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.

2:5  Kaip žinote, niekada nepasižymėjome pataikaujančiomis kalbomis ir paslėptu godumu, – Dievas yra liudytojas, –

2:6  niekada neieškojome žmonių garbės, nei tarp jūsų, nei kitur. Būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti jums našta,

2:7  vis dėlto pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius.

2:8  Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums brangūs.

2:9  Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją.

2:10  Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais.

2:11  Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo vaikus,

2:12  kad elgtumėtės kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę.

2:13  Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.

2:14  Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų,

2:15  kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,

2:16  nes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.

2:17  O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų, – žinoma, tik kūnu, ne širdimi, – be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus.

2:18  Todėl ruošėmės atvykti pas jus, – bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, – tačiau mums sutrukdė šėtonas.

2:19  Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu?

2:20  Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!

Chapter 3

3:1  Todėl, ilgiau nebeiškęsdami, nutarėme vieni pasilikti Atėnuose

3:2  ir pasiuntėme Timotiejų, savo brolį, Dievo tarną ir bendradarbį Kristaus Evangelijoje, kad sustiprintų jus ir padrąsintų jus tikėjime,

3:3  kad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti.

3:4  Dar būdami tarp jūsų, iš anksto sakėme, kad turėsime kentėti priespaudą, ir, kaip žinote, taip ir įvyko.

3:5  Todėl, ilgiau nebeiškęsdamas, pasiunčiau pasiuntinį, norėdamas sužinoti apie jūsų tikėjimą, ar kartais jūsų nesugundė gundytojas ir ar nėra niekais pavirtęs mūsų triūsas.

3:6  Dabar Timotiejus iš jūsų grįžo pas mus ir atnešė gerą žinią apie jūsų tikėjimą ir jūsų meilę: kad jūs nuolat mus maloniai prisimenate ir karštai trokštate mus pamatyti kaip ir mes jus.

3:7  Taigi, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visuose mūsų suspaudimuose ir negandose.

3:8  Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje.

3:9  Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos dėl jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje?

3:10  Dieną ir naktį be saiko meldžiamės, kad išvystume jūsų veidus ir galėtume papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui.

3:11  Jis pats – mūsų Dievas ir Tėvas – ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus tenutiesia mums kelią pas jus.

3:12  Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –

3:13  tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventume prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu.

Chapter 4

4:1  Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui – taip ir elkitės, darydami vis daugiau pažangos!

4:2  Jūs juk žinote, kokių nurodymų jums davėme Viešpaties Jėzaus vardu.

4:3  Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo

4:4  ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje,

4:5  o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo;

4:6  kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija, kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.

4:7  Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.

4:8  Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią.

4:9  Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo išmokyti mylėti vienas kitą,

4:10  ir jūs taip darote visiems broliams visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti vis daugiau pažangos,

4:11  stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme.

4:12  Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks.

4:13  Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.

4:14  Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.

4:15  Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.

4:16  Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,

4:17  paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.

4:18  Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.

Chapter 5

5:1  Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums rašyti.

5:2  Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį.

5:3  Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.

5:4  Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.

5:5  Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai.

5:6  Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!

5:7  Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį.

5:8  O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą.

5:9  Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,

5:10  kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo.

5:11  Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus, ką jūs ir darote.

5:12  Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja jums Viešpatyje ir teikia jums pamokymų.

5:13  Be galo branginkite juos, mylėdami dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarpusavyje!

5:14  Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčiuosius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!

5:15  Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems.

5:16  Visada džiaukitės,

5:17  be paliovos melskitės!

5:18  Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.

5:19  Negesinkite Dvasios!

5:20  Neniekinkite pranašavimų!

5:21  Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!

5:22  Susilaikykite nuo visokio blogio!

5:23  Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui.

5:24  Ištikimas yra Tas, kuris jus šaukia, Jis ir įvykdys!

5:25  Broliai, melskitės už mus!

5:26  Sveikinkite visus brolius šventu pabučiavimu.

5:27  Saikdinu jus Viešpačiu, kad šis laiškas būtų perskaitytas visiems šventiesiems broliams.

5:28  Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis! Amen.