LtKBB - Luke - 22

22:1  Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.

22:2  Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.

22:3  O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.

22:4  Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.

22:5  Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

22:6  Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.

22:7  Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

22:8  Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą“.

22:9  Jie paklausė: „Kur nori, kad paruoštume?“

22:10  Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,

22:11  ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’

22:12  Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite“.

22:13  Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

22:14  Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.

22:15  Ir Jis tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.

22:16  Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje“.

22:17  Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: „Imkite ir dalykitės.

22:18  Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė“.

22:19  Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“.

22:20  Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.

22:21  Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.

22:22  Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!“

22:23  Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.

22:24  Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.

22:25  Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.

22:26  Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.

22:27  Katras yra didesnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

22:28  Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,

22:29  todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,

22:30  kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“.

22:31  Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.

22:32  Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“

22:33  Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“

22:34  Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti“.

22:35  Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?“ Jie atsakė: „Nieko“.

22:36  Tada Jis jiems tarė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

22:37  Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą“.

22:38  Jie tarė: „Viešpatie, štai čia du kalavijai!“ Jis atsakė: „Gana!“

22:39  Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.

22:40  Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!“

22:41  Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:

22:42  „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“

22:43  Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.

22:44  Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

22:45  Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.

22:46  Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!“

22:47  Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje – vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.

22:48  Jėzus jam tarė: „Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?“

22:49  Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: „Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?“

22:50  Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.

22:51  Bet Jėzus sudraudė: „Liaukitės! Užteks!“ Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.

22:52  Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: „Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.

22:53  Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia“.

22:54  Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.

22:55  Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.

22:56  Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: „Ir šitas buvo kartu su Juo“.

22:57  Bet jis išsigynė, sakydamas: „Moterie, nepažįstu Jo!“

22:58  Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų“. Petras atsakė: „Ne, žmogau, nesu!“

22:59  Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: „Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!“

22:60  Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.

22:61  Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.

22:62  Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.

22:63  Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.

22:64  Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: „Pranašauk, kas Tave užgavo!“

22:65  Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.

22:66  Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

22:67  „Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,

22:68  o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.

22:69  Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.

22:70  Tuomet jie visi klausė: „Tai Tu esi Dievo Sūnus?“ Jis atsakė: „Taip yra kaip sakote: Aš Esu!“

22:71  Tada jie tarė: „Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!“