LtKBB - Song of Solomon

Chapter 1

1:1  Giesmių giesmė, Saliamono sukurta.

1:2  Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.

1:3  Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.

1:4  Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.

1:5  Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.

1:6  Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.

1:7  Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?

1:8  Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.

1:9  Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.

1:10  Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.

1:11  Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.

1:12  Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.

1:13  Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.

1:14  Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.

1:15  Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.

1:16  Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis – žalumynuose,

1:17  mūsų namų rąstai – kedrai, o lubos – kiparisai.

Chapter 2

2:1  Aš esu rožė iš Šarono, slėnių lelija.

2:2  Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

2:3  Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

2:4  Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs – meilė.

2:5  Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

2:6  Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

2:7  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

2:8  Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

2:9  Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

2:10  Mano mylimasis man kalba: „Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

2:11  Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

2:12  Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

2:13  Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

2:14  Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus“.

2:15  Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

2:16  Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

2:17  Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.

Chapter 3

3:1  Naktį savo guolyje ieškojau to, kurį myliu; aš ieškojau jo, bet neradau.

3:2  Aš kelsiuos, eisiu į miestą, vaikštinėsiu miesto gatvėmis ir aikštėmis, ieškosiu savo mylimojo. Aš ieškojau jo, bet neradau.

3:3  Mane sutiko miesto sargybiniai, vaikščiodami miesto gatvėmis. Aš paklausiau, ar jie nematė mano mylimojo.

3:4  Praėjusi pro juos, radau tą, kurį myliu. Pagavau jį ir nepaleidau, kol neįsivedžiau į savo motinos namus, į kambarį savo gimdytojos.

3:5  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

3:6  Kas ten lyg dūmų stulpas ateina iš dykumos; iškvėpintas mira, kvepalais ir visokiais pirklių milteliais.

3:7  Tai Saliamono neštuvai! Šešiasdešimt karių, Izraelio karžygių, jį lydi.

3:8  Jie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui.

3:9  Karaliaus Saliamono neštuvai padaryti iš Libano medžių.

3:10  Neštuvų atramos sidabrinės, atlošas auksinis, sėdynė purpuru aptraukta, o vidus su meile papuoštas Jeruzalės dukterų.

3:11  Siono dukros, išeikite pamatyti karalių Saliamoną su karūna, kuria jo motina karūnavo jį vestuvių dieną, jo linksmybių dieną.

Chapter 4

4:1  Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.

4:2  Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

4:3  Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

4:4  Tavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų.

4:5  Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.

4:6  Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.

4:7  Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.

4:8  Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.

4:9  Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.

4:10  Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas – už visus brangiausius kvepalus.

4:11  Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.

4:12  Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.

4:13  Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas;

4:14  nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais;

4:15  sodo šaltinis – gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano.

4:16  Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.

Chapter 5

5:1  Aš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!

5:2  Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: „Atidaryk, mano sesuo, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos – nakties lašų“.

5:3  Aš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu?

5:4  Mano mylimasis įkišo ranką pro duris, ir mano širdis suvirpėjo nuo jo.

5:5  Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų varvėjo mira ant durų skląsčio.

5:6  Aš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė.

5:7  Mane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą.

5:8  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės.

5:9  Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini?

5:10  Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.

5:11  Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas.

5:12  Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka.

5:13  Jo skruostai kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos kaip lelijos, varvančios geriausia mira.

5:14  Jo rankos lyg aukso žiedai su berilo akmenimis. Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais.

5:15  Jo kojos lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras.

5:16  Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.

Chapter 6

6:1  Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti?

6:2  Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas.

6:3  Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų.

6:4  Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.

6:5  Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.

6:6  Tavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

6:7  Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

6:8  Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus.

6:9  Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė.

6:10  Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?

6:11  Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai.

6:12  Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai.

6:13  Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes.

Chapter 7

7:1  Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.

7:2  Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.

7:3  Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.

7:4  Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.

7:5  Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.

7:6  Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!

7:7  Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys – į vynuogių kekes.

7:8  Aš tariau: „Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas“. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas – kaip obuolių.

7:9  Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.

7:10  Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.

7:11  Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.

7:12  Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.

7:13  Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.

Chapter 8

8:1  O kad tu būtum mano brolis, kurį maitino mano motina! Tada, sutikus tave lauke, galėčiau bučiuoti, niekas manęs neniekintų.

8:2  Aš paimčiau ir vesčiau tave į savo motinos namus, į kambarius, kur gimiau. Aš duočiau tau gerti kvepiančio vyno ir granato sulčių.

8:3  Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

8:4  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

8:5  Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos, pasiremdama į savo mylimąjį? Po obelim aš pažadinau tave, kur motina tave pagimdė.

8:6  Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.

8:7  Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas.

8:8  Mes turime mažą seserį, ji neturi krūtų. Ką darysime su ja, kai ateis jai laikas ištekėti?

8:9  Jei ji būtų mūras, pastatytume ant jos sidabrinių bokštų, jei ji būtų durys, apkaltume ją kedro lentomis.

8:10  Aš esu mūras, ir mano krūtys kaip bokštai. Aš atradau palankumą jo akyse.

8:11  Saliamonas turėjo vynuogyną Baal Hamone, kurį išnuomojo. Kiekvienas už vaisius privalėjo jam mokėti tūkstantį šekelių sidabro.

8:12  Mano vynuogynas priklauso tik man. Tau, Saliamonai, duodu tūkstantį, o jo prižiūrėtojams už vaisius – du šimtus.

8:13  Tu, kuri gyveni soduose, draugai tavęs klausosi. Leisk man išgirsti tavo balsą.

8:14  Skubėk, mano mylimasai, būk kaip stirna ar jaunas briedis, bėgąs kvepiančiais kalnais.