LtKBB - Zechariah

Chapter 1

1:1  Antraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas:

1:2  „Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų.

1:3  Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus.

1:4  Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio, – sako Viešpats. –

1:5  Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius,

1:6  bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’“.

1:7  Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui.

1:8  Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų.

1:9  Aš paklausiau: „Kas jie, mano viešpatie?“ Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: „Aš tau paaiškinsiu“.

1:10  Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: „Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę“.

1:11  Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: „Mes apvaikščiojome žemę – visur ramybė ir taika“.

1:12  Viešpaties angelas klausė: „Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstinaisi septyniasdešimt metų?“

1:13  Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.

1:14  Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: „Skelbk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis.

1:15  Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai Aš buvau truputį supykęs, jos padidino jūsų vargus’.

1:16  Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje.

1:17  Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę’“.

1:18  Pakėlęs akis, pamačiau: štai buvo keturi ragai!

1:19  Aš klausiau angelą, kuris su manimi kalbėjo: „Ką reiškia šitie ragai?“ Jis atsakė: „Šitie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę“.

1:20  Po to Viešpats parodė man keturis kalvius.

1:21  Aš klausiau: „Ką šitie darys?“ Jis atsakė: „Ragai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų“.

Chapter 2

2:1  Pakėlęs akis, pamačiau vyrą, kuris laikė rankoje matavimo virvę.

2:2  Aš paklausiau: „Kur tu eini?“ Jis man atsakė: „Matuoti Jeruzalės, kad sužinočiau jos plotį ir ilgį“.

2:3  Angelas, kalbėjęs su manimi, išėjo priekin, o kitas angelas atėjo priešais jį.

2:4  Jis tarė anam: „Bėk, pranešk šiam jaunuoliui, kad Jeruzalėje bus gyvenama ir už miesto sienų dėl daugybės žmonių ir gyvulių“.

2:5  „Aš, – sako Viešpats, – būsiu jai ugnies siena ir būsiu šlovė joje.

2:6  Bėkite iš šiaurės krašto, – sako Viešpats, – nes Aš jus išsklaidžiau į visas keturias puses, – sako Viešpats. –

2:7  Gelbėkis, Sione, gyvenantis su Babilono dukterimi!“

2:8  Taip sako kareivijų Viešpats, kurio šlovė siuntė mane pas tautas, kurios plėšė jus: „Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį!

2:9  Aš pakelsiu ranką prieš juos, ir jie taps savo tarnų grobiu. Tada jūs žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane.

2:10  Džiūgauk ir būk linksma, Siono dukra, nes Aš ateinu ir gyvensiu tavyje, – sako Viešpats. –

2:11  Tuomet daug tautų prisijungs prie Viešpaties ir taps mano tauta. Aš gyvensiu tavyje ir tu žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas tave.

2:12  Viešpats vėl valdys Judą, kaip savo paveldą šventame krašte, ir Jeruzalė vėl taps išrinktuoju miestu.

2:13  Tenutyla kiekvienas kūnas Viešpaties akivaizdoje, nes Jis pakilo iš savo šventos buveinės“.

Chapter 3

3:1  Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį prie Viešpaties angelo. Šėtonas stovėjo jo dešinėje, kad jam pasipriešintų.

3:2  Viešpats tarė šėtonui: „Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave, šėtone! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?“

3:3  Jozuė stovėjo prie angelo, apsivilkęs nešvariais drabužiais.

3:4  Angelas sakė stovintiems prie jo: „Nuvilkite nuo jo nešvarius drabužius!“ O jam jis tarė: „Štai aš pašalinau tavo kaltę, dabar aprengiu tave puošniais rūbais!“

3:5  Jis liepė: „Uždėkite jam ant galvos švarią mitrą!“ Jie uždėjo jam mitrą ir apvilko rūbais. Viešpaties angelas stovėjo šalia.

3:6  Viešpaties angelas kalbėjo Jozuei:

3:7  „Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei vaikščiosi mano keliais ir atliksi tarnystę, tada teisi mano namus ir prižiūrėsi mano kiemus. Aš suteiksiu tau vietą tarp tų, kurie čia stovi.

3:8  Klausykis, Jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. Aš atvesiu savo tarną – Atžalą.

3:9  Štai akmenį padėjau Jozuės akivaizdoje. Tame akmenyje yra septynios akys. Aš įrėšiu jame įrašą, – sako kareivijų Viešpats, – ir pašalinsiu šito krašto kaltę per vieną dieną.

3:10  Tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, – jūs kviesite vienas kitą po vynmedžiu ir figmedžiu’“.

Chapter 4

4:1  Angelas, kuris kalbėjo su manimi, vėl sugrįžo ir žadino mane, kaip žmogus žadinamas iš miego.

4:2  Jis klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais.

4:3  Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje“.

4:4  Aš klausiau angelo, kuris kalbėjo su manimi: „Kas tai yra, mano viešpatie?“

4:5  Angelas atsakė: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.

4:6  Jis tarė: „Tai yra Viešpaties žodis Zerubabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, – sako kareivijų Viešpats’“.

4:7  Kas esi, didis kalne? Zerubabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: „Malonė, malonė jam“.

4:8  Viešpats kalbėjo man:

4:9  „Zerubabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus.

4:10  Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zerubabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje“.

4:11  Aš klausiau angelą: „Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?“

4:12  Aš antrą kartą klausiau jį. „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?“

4:13  Jis klausė manęs: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.

4:14  Jis tarė: „Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties“.

Chapter 5

5:1  Aš pakėliau akis ir regėjau skrendantį raštų ritinį.

5:2  Angelas klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau skrendantį ritinį dvidešimties uolekčių ilgio ir dešimties pločio“.

5:3  Angelas aiškino: „Tai prakeikimas, einantis per visą žemę. Kiekvienas vagis ir melagingai prisiekiantis bus teisiamas pagal tai, kaip ten parašyta.

5:4  ‘Aš jį pasiunčiau, – sako kareivijų Viešpats, – į vagies namus ir į melagingai prisiekiančio mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų’“.

5:5  Po to angelas, kuris kalbėjo su manimi, išėjo priekin ir man tarė: „Pakelk savo akis ir pažiūrėk, ką matai“.

5:6  Aš klausiau: „Kas tai yra?“ Angelas atsakė: „Tai indas, kuris vaizduoja viso krašto nuodėmę“.

5:7  Švininis dangtis pakilo, ir štai inde sėdėjo moteris.

5:8  Angelas tarė: „Tai nedorybė“. Jis ją įstūmė atgal į indą ir uždengė.

5:9  Pakėlęs akis, pamačiau dvi moteris. Vėjas buvo jų sparnuose, kurie buvo panašūs į gandro sparnus. Jos pakėlė indą aukštyn.

5:10  Aš klausiau angelo: „Kur jos neša indą?“

5:11  Jis atsakė: „Šinaro krašte jam bus pastatyti namai. Ten jis bus padėtas ant savo pamato“.

Chapter 6

6:1  Pakėlęs akis, pamačiau iš dviejų kalnų tarpo išvažiuojančius keturis vežimus. Tie kalnai buvo variniai.

6:2  Pirmojo kovos vežimo žirgai buvo sarti, antrojo vežimo – juodi,

6:3  trečiojo – balti, o ketvirtojo – kerši ir bėri.

6:4  Aš klausiau angelo: „Kas tai yra, mano viešpatie?“

6:5  Angelas man atsakė: „Tai keturios dangaus dvasios. Jos buvo visos žemės Viešpaties akivaizdoje ir dabar išvažiuoja.

6:6  Juodi žirgai eis į šiaurės šalį, ir balti eis paskui juos. Kerši žirgai eis į pietų šalį“.

6:7  Bėri žirgai nerimavo, norėjo išvažinėti visą žemę. Angelas jiems sakė: „Eikite ir važinėkite po žemę!“ Jie padarė tai.

6:8  Dabar jis tarė man: „Kurie išvažiavo į šiaurės kraštą, nuramino mano dvasią toje šalyje“.

6:9  Ir Viešpats tarė man:

6:10  „Paimk iš tremtinių, sugrįžusių iš Babilono – Heldajo, Tobijos bei Jedajos – aukso bei sidabro ir eik su juo tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jozijo namus.

6:11  Padirbdink iš to sidabro ir aukso karūną ir, uždėjęs ją ant Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, galvos,

6:12  sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą.

6:13  Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste, ir jie abu taikiai sutars’.

6:14  Karūna bus padėta Viešpaties šventykloje Helemo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijo sūnaus Heno atminimui.

6:15  Iš tolimų kraštų atėję žmonės padės statyti Viešpaties šventyklą. Tada žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei uoliai klausysite Viešpaties, savo Dievo“.

Chapter 7

7:1  Ketvirtaisiais karaliaus Darijaus metais, devinto mėnesio ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo Zacharijui,

7:2  kai Betelio gyventojai siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jų žmonėmis melstis Viešpačiui

7:3  ir kareivijų Viešpaties kunigų bei pranašų paklausti: „Ar man pasninkauti ir verkti penktąjį mėnesį, kaip tai dariau daugelį metų?“

7:4  Kareivijų Viešpats atsakė man:

7:5  „Sakyk viso krašto žmonėms ir kunigams: ‘Kai pasninkavote ir gedėjote penktąjį ir septintąjį mėnesį per šituos septyniasdešimt metų, ar jūs man pasninkavote?

7:6  O kai valgote ir geriate, ar ne sau valgote ir geriate?’

7:7  Argi ne tokius pat žodžius Viešpats skelbė per ankstesniuosius pranašus, kai Jeruzalė buvo dar nesunaikinta ir jos aplinkiniai miestai, pietų kraštas ir žemuma tebebuvo apgyventa?“

7:8  Viešpats kalbėjo Zacharijui:

7:9  „Taip kalbėjo kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingai ir būkite pasigailintys bei užjaučiantys vienas kitą!

7:10  Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį’.

7:11  Bet jie nepaisė to, atkakliai priešinosi ir užsikimšo ausis, kad negirdėtų.

7:12  Jie sukietino savo širdį kaip akmenį, kad negirdėtų įstatymo ir žodžių, kuriuos kareivijų Viešpats siuntė savo dvasia per ankstesniuosius pranašus. Todėl išsiliejo kareivijų Viešpaties rūstybė.

7:13  Jis šaukė, bet jie neatsiliepė. ‘Todėl ir Aš neatsiliepiau jiems šaukiant, – sako kareivijų Viešpats. –

7:14  Aš išblaškiau juos po visas tautas, kurių jie nepažino. Kraštas, kurį jie paliko, virto dykuma – niekas nebekeliaudavo per jį. Jie pavertė tą puikų kraštą dykuma’“.

Chapter 8

8:1  Kareivijų Viešpats kalbėjo:

8:2  „Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Didelis mano pavydas dėl Siono, labai užsirūstinęs pavydžiu dėl jo’.

8:3  Taip sako Viešpats: ‘Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalėje. Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kareivijų Viešpaties kalnas – šventu kalnu’.

8:4  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Seneliai ir senelės sėdės Jeruzalės gatvėse su lazda rankoje dėl senatvės.

8:5  Miesto aikštės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių’.

8:6  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei šiomis dienomis tautos likučiui tai atrodo neįmanomas dalykas, ar ir man tai neįmanoma? – sako kareivijų Viešpats’.

8:7  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš išgelbėsiu savo tautą ir parvesiu ją iš rytų ir vakarų.

8:8  Jie gyvens Jeruzalėje ir bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas tiesoje ir teisume’.

8:9  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų, buvusių tą dieną, kai dėjo pamatus kareivijų Viešpaties šventyklai.

8:10  Iki tol žmogus negaudavo atlyginimo nei už savo darbą, nei už gyvulį. Priešai užpuldinėjo įeinančius ir išeinančius miesto gyventojus, nes Aš sukėliau žmones vieną prieš kitą.

8:11  Bet dabar Aš nebesielgsiu su tautos likučiu kaip iki šiol, – sako kareivijų Viešpats. –

8:12  Pasėliai klestės, vynmedis neš vaisių, laukai duos derlių ir dangus – rasą. Visa tai Aš duosiu šitos tautos likučiui.

8:13  Judo ir Izraelio namai, jūs buvote prakeikimu tautose. Dabar jus išgelbėsiu ir jūs būsite palaiminimu. Nebijokite! Stiprios tebūna jūsų rankos!’

8:14  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kaip Aš nusprendžiau bausti jus, kai jūsų tėvai užrūstino mane, ir negailėjau jūsų,

8:15  taip dabar Aš nusprendžiau daryti gera Jeruzalei ir Judo namams. Tad nebijokite!

8:16  Štai ką turite daryti: kalbėkite tiesą vienas kitam ir teisingai teiskite.

8:17  Neplanuokite pikto vienas prieš kitą savo širdyje! Venkite klastingos priesaikos, nes viso to nekenčiu! – sako Viešpats’“.

8:18  Viešpats kalbėjo man, sakydamas:

8:19  „Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ketvirto, penkto, septinto ir dešimto mėnesio pasninkų dienos bus Judo gyventojų džiaugsmas, linksmybė ir iškilmingos šventės, tik mylėkite tiesą ir taiką!’

8:20  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai.

8:21  Vieno miesto gyventojai kalbės kito miesto gyventojams: ‘Eikime drauge melstis Viešpačiui ir ieškoti kareivijų Viešpaties’.

8:22  Daug tautų ir giminių ateis Jeruzalėn ieškoti kareivijų Viešpaties ir melstis Viešpačiui’.

8:23  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tuomet dešimt vyrų iš įvairių tautų atėję įsikibs žydui už skverno ir sakys: ‘Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’“.

Chapter 9

9:1  Viešpaties žodis Hadracho kraštui ir Damasko miestui. Viešpačiui priklauso Sirijos miestai ir visos Izraelio giminės.

9:2  Taip pat Hamatas, kuris ribojasi su Hadrachu, Tyras ir Sidonas, nors jie ir labai išmintingi.

9:3  Tyras pasistatė tvirtovę ir surinko sidabro kaip dulkių ir aukso kaip gatvių purvo.

9:4  Štai Viešpats padarys jį beturtį, jo galia žus jūroje, o jis pats – ugnies liepsnose.

9:5  Aškelonas, tai matydamas, nusigąs; taip pat Gaza ir Ekronas didžiai sielvartaus, nes niekais nuėjo jų viltis. Gazos karalius žus, Aškelonas bus nebegyvenamas.

9:6  Įvairių tautybių žmonės gyvens Ašdode. Aš sunaikinsiu filistinų išdidumą.

9:7  Aš atimsiu kraują iš jo burnos ir bjaurystę nuo jo dantų. Išlikę priklausys mūsų Dievui ir bus kaip Judo gyventojai, Ekronas – kaip jebusiečiai.

9:8  Aš stovėsiu kaip sargybinis savo tautos namuose, kad niekas jų nepultų ir nenaikintų. Prispaudėjas nebeateis, nes dabar Aš pats saugosiu juos.

9:9  Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio.

9:10  Aš sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus, jos kovos lanką sulaužysiu. Jis skelbs taiką pagonims ir viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.

9:11  Dėl padarytos su tavimi kraujo sandoros Aš išleisiu tavo kalinius iš duobės, kurioje nėra vandens.

9:12  Kaliniai, pasitikėkite ir sugrįžkite į tvirtovę! Dabar skelbiu, kad Aš jums atlyginsiu dvigubai.

9:13  Aš naudosiu Judą kaip lanką, Efraimą kaip strėlę. Sione, Aš pakelsiu tavo sūnus prieš Graikiją ir padarysiu tave karžygio kardu.

9:14  Viešpats bus virš jų ir šaudys strėlėmis kaip žaibais. Viešpats Dievas trimituodamas ateis su viesulais iš pietų.

9:15  Kareivijų Viešpats juos gins, jie ris ir naikins mėtyklių akmenimis. Jie gers ir bus triukšmingi kaip nuo vyno, jie bus pilni kaip indai, kaip aukuro ragai.

9:16  Tą dieną Viešpats, jų Dievas, juos išgelbės ir ganys kaip savo kaimenę. Jie bus kaip brangakmeniai karūnoje ir spindės virš Jo krašto.

9:17  Koks didis Jo gerumas ir grožis. Javai pradžiugins jaunuolius ir jaunas vynas mergaites.

Chapter 10

10:1  Melskite Viešpatį lietaus, atėjus vėlyvo lietaus metui! Viešpats surinks debesis ir duos gausų lietų, palaistys visus laukų augalus.

10:2  Stabai kalba tuštybes, būrėjai skelbia melą, tuščių sapnų aiškinimą. Jų paguoda yra bevertė. Todėl jie klaidžiojo kaip avys ir skurdo, nes neturėjo ganytojo.

10:3  „Prieš ganytojus užsidegė mano rūstybė, Aš nubaudžiau ožius. Kareivijų Viešpats aplankė savo kaimenę, Judo namus, ir padarė juos tarsi gerą kovos žirgą.

10:4  Iš jų kils kertinis akmuo, palapinės stulpas, kovos lankas, galingi vadai.

10:5  Jie bus karžygių tauta: sutryps kovoje priešą kaip gatvių purvą, nes Viešpats bus su jais ir išdidūs raiteliai bus sugėdinti.

10:6  Aš sustiprinsiu Judo namus, išgelbėsiu Juozapą. Pasigailėsiu jų ir parvesiu juos iš tremties. Jie bus tokie, lyg niekada nebūčiau jų atmetęs. Aš esu Viešpats, jų Dievas, ir išklausysiu juos.

10:7  Efraimai bus lyg karžygiai, jie džiūgaus kaip nuo vyno. Jų vaikai, tai matydami, džiaugsis ir dėkos Viešpačiui.

10:8  Aš juos surinksiu, nes išpirkau juos. Jie bus gausūs, kaip buvo anksčiau.

10:9  Aš juos išsklaidysiu tarp tautų. Tolimose šalyse jie neužmirš manęs, gyvens su savo vaikais ir sugrįš.

10:10  Aš parvesiu juos iš Egipto krašto, surinksiu iš Asirijos. Į Gileado ir Libano kraštą juos atvesiu, nes jiems savame krašte bus ankšta.

10:11  Jie pereis per vargų jūrą. Aš sulaikysiu jūros bangas, išdžiovinsiu upės gelmes. Asirijos išdidumas bus pažemintas ir Egipto skeptras pašalintas.

10:12  Aš sustiprinsiu juos Viešpatyje ir jie vaikščios Jo vardu“, – sako Viešpats.

Chapter 11

11:1  Libane, atidaryk savo vartus, ir ugnis tesuėda tavo kedrus!

11:2  Verk, kiparise, nes kedras krito, didingi medžiai sunaikinti! Verkite Bašano ąžuolai, nes iškirsta neįžengiamoji giria!

11:3  Klausyk – piemenų šauksmas! Sunaikintas jų išdidumas. Klausyk! Tai jaunų liūtų riaumojimas, nes sunaikinta Jordano didybė.

11:4  Viešpats, mano Dievas, man kalbėjo: „Ganyk pjovimui skirtas avis.

11:5  Pirkliai nesigailėdami pjauna jas. Pirkliai džiaugiasi, nes pralobo. Jų ganytojai taip pat nesigaili jų.

11:6  Aš irgi nebesigailėsiu krašto gyventojų. Aš pats atiduosiu kiekvieną į jo valdovo rankas; jie naikins šalį, o Aš jų negelbėsiu“.

11:7  Taip aš pradėjau ganyti pjovimui skirtas avis. Aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau Malone, o kitą – Sąjunga.

11:8  Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi.

11:9  Tada tariau: „Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri pražūva, tepražūva, o kurios išlieka, tegul ėda viena kitą!“

11:10  Aš ėmiau lazdą Malonę ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis.

11:11  Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Avių pirkliai, kurie stebėjo mane, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis.

11:12  Aš jiems tariau: „Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne – nemokėkite!“ Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių.

11:13  Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!“ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.

11:14  Po to sulaužiau antrąją lazdą Sąjungą ir tuo nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.

11:15  Viešpats tarė man: „Imk dar kartą kvailo ganytojo reikmenis.

11:16  Aš paskiriu krašte ganytoją, kuris paklydusia nesirūpins, žūstančios neieškos, sužeistos negydys ir sveikos neganys, tik ės riebiųjų mėsą ir jų nagus nuplėš.

11:17  Vargas blogam ganytojui, kuris palieka avis! Kardas jo rankai ir dešinei akiai. Jo ranka nudžius ir dešinioji akis apaks!“

Chapter 12

12:1  Viešpaties žodis apie Izraelį. Taip sako Viešpats, kuris sukūrė dangų, žemę ir sutvėrė žmoguje jo dvasią:

12:2  „Aš padarysiu Jeruzalę svaiginančia taure visoms aplinkinėms tautoms, ir taip pat Judui per Jeruzalės apgulimą.

12:3  Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją.

12:4  Aš pabaidysiu visus žirgus, jų raiteliai bus apimti baimės. Bet Judą stebėsiu atviromis akimis, kai tuo metu visų tautų žirgai bus apakinti.

12:5  Tada Judo kunigaikščiai sakys: ‘Jeruzalės gyventojai semiasi stiprybės iš kareivijų Viešpaties – jų Dievo!’

12:6  Judo kunigaikščius padarysiu kaip ugnį malkose ir kaip degantį deglą javų pėduose; jie praris visas aplinkines tautas dešinėje ir kairėje. Jeruzalė vėl bus apgyvendinta savo vietoje, – sako Viešpats“.

12:7  Viešpats pirma išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namai ir Jeruzalės gyventojai per daug nesiaukštintų prieš Judą.

12:8  Tuomet Viešpats apgins Jeruzalės gyventojus, silpniausias iš jų taps kaip Dovydas, o Dovydo namai – kaip Dievas, lyg Viešpaties angelas priešais juos.

12:9  Aš sunaikinsiu tautas, sukilusias prieš Jeruzalę,

12:10  o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio.

12:11  Tą dieną Jeruzalėje bus toks didelis gedulas, koks jis buvo prie Hadad Rimono, Megido lygumoje.

12:12  Visas kraštas liūdės, kiekviena šeima atskirai: Dovydo namų šeima ir jų moterys, Natano namų šeima ir jų moterys,

12:13  Levio namų šeima ir jų moterys, Šimio namų šeima ir jų moterys

12:14  ir visų likusių namų šeimos ir jų moterys.

Chapter 13

13:1  Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams nuplauti nuodėmę ir nešvarą.

13:2  Viešpats sako: „Aš išnaikinsiu krašte stabų vardus, ir jų daugiau neminės. Pranašus ir netyras dvasias pašalinsiu iš šalies.

13:3  Jei kas dar pasirodys kaip pranašas, jo tėvas ir motina jam tars: ‘Tu mirsi, nes kalbėjai melą Viešpaties vardu’. Jo paties gimdytojai jį perdurs, jam pranašaujant.

13:4  Pranašai gėdysis savo regėjimų ir nebevilkės šiurkštaus apsiausto pranašaudami ir apgaudinėdami.

13:5  Kiekvienas sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žemdirbys nuo pat savo jaunystės!’

13:6  Ir jei kas klaus: ‘Ką reiškia šitie randai tavo nugaroje?’, jis atsakys: ‘Mane sumušė mano artimieji’.

13:7  Karde, pakilk prieš mano ganytoją, mano artimiausią! – sako kareivijų Viešpats. – Aš ištiksiu ganytoją, ir avys išsisklaidys. Aš atgręšiu ranką prieš mažuosius.

13:8  Visame krašte, – sako Viešpats, – du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, tik trečdalis išliks.

13:9  Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu ir gryninsiu juos kaip sidabrą ir auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: ‘Tai mano tauta’, o jie atsakys: ‘Viešpats yra mūsų Dievas’“.

Chapter 14

14:1  Viešpaties diena ateina, ir tavo grobis bus išdalintas tavo viduryje.

14:2  Visos tautos bus sušauktos kovai prieš Jeruzalę. Miestas kris, namai bus apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto gyventojų bus išvesti nelaisvėn, o kita pusė liks mieste.

14:3  Tada Viešpats kariaus prieš anas tautas, kaip kariavo mūšio dieną.

14:4  Tą dieną Jis stovės Alyvų kalne, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas perskils į dvi dalis – iš rytų į vakarus, ir pasidarys labai didelis slėnis. Viena kalno pusė nuslinks į šiaurę, o kita – į pietus.

14:5  Jūs bėgsite į kalnų slėnį, kuris sieks iki Acalo. Jūs bėgsite, kaip bėgote nuo žemės drebėjimo Judo karaliaus Uzijo dienomis. Tada ateis Viešpats, mano Dievas, ir visi šventieji su Juo.

14:6  Tuomet visi šviesuliai užges.

14:7  Bus viena diena, kurią žino Viešpats – ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu.

14:8  Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į Rytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus vasarą ir žiemą.

14:9  Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas.

14:10  Visa šalis nuo Gebos iki Rimono, esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps lyguma. Miestas, nuo Benjamino vartų iki Kertinių vartų ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaustuvų, bus apgyventas.

14:11  Prakeikimo nebebus ir Jeruzalėje visi saugiai gyvens.

14:12  Maras, kurį Viešpats siųs visoms tautoms, kariaujančioms prieš Jeruzalę, bus baisus. Jų kūnai pradės pūti dar jiems stovint ant savo kojų, akys – akiduobėse, o jų liežuviai – burnose.

14:13  Tuomet žmonėse bus toks didelis sąmyšis nuo Viešpaties, kad pakels ranką artimas prieš artimą.

14:14  Net Judas kariaus prieš Jeruzalę. Visų aplinkinių tautų turtai bus surinkti: auksas, sidabras ir drabužiai.

14:15  Toks pat maras kankins žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus kitus gyvulius, kurie bus kariaujančiųjų stovyklose.

14:16  Tie, kurie liks iš kariavusių prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį ir švęsti Palapinių šventę.

14:17  Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus.

14:18  Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti Palapinių šventės.

14:19  Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę.

14:20  Tuomet ant žirgų varpelių bus užrašyta: „Pašvęstas Viešpačiui“. Puodai Viešpaties namuose bus kaip aukojimo taurės prie aukuro.

14:21  Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus pašvęstas kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai galės ateiti, paimti bet kurį iš jų ir jame virti. Tomis dienomis nebebus kanaaniečio kareivijų Viešpaties namuose.