Site uses cookies to provide basic functionality.

OK
ROMANS
Up
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16
Toggle notes
Chapter 1
Roma LtKBB 1:1  Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktas apaštalu, išrinktas skelbti Dievo Evangeliją,
Roma LtKBB 1:2  kurią Jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus Šventuosiuose Raštuose,
Roma LtKBB 1:3  apie Jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių,
Roma LtKBB 1:4  šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Roma LtKBB 1:5  Per Jį gavome malonę ir apaštalystę, kad Jo vardu padarytume klusnias tikėjimui visas tautas,
Roma LtKBB 1:6  iš kurių ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti.
Roma LtKBB 1:7  Visiems Dievo numylėtiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
Roma LtKBB 1:8  Pirmiausia dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, nes visame pasaulyje kalbama apie jūsų tikėjimą.
Roma LtKBB 1:9  Man liudytojas Dievas, kuriam tarnauju dvasia, skelbdamas Jo Sūnaus Evangeliją, jog be paliovos jus prisimenu savo maldose,
Roma LtKBB 1:10  prašydamas, kad Dievo valia man pavyktų kaip nors atvykti pas jus.
Roma LtKBB 1:11  Trokštu jus pamatyti, kad galėčiau perduoti šiek tiek dvasinių dovanų jums sustiprinti,
Roma LtKBB 1:12  tai yra drauge pasiguosti bendru jūsų ir mano tikėjimu.
Roma LtKBB 1:13  Noriu, broliai, kad žinotumėte, jog ne kartą ketinau atvykti pas jus, – bet iki šiol vis pasitaikydavo kliūčių, – kad ir tarp jūsų turėčiau šiek tiek vaisių kaip ir tarp kitų pagonių.
Roma LtKBB 1:14  Juk aš skolingas graikams ir barbarams, mokytiems ir nemokytiems.
Roma LtKBB 1:15  Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją.
Roma LtKBB 1:16  Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui.
Roma LtKBB 1:17  Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu“.
Roma LtKBB 1:18  Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.
Roma LtKBB 1:19  Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė.
Roma LtKBB 1:20  Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.
Roma LtKBB 1:21  Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.
Roma LtKBB 1:23  Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus.
Roma LtKBB 1:24  Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus.
Roma LtKBB 1:25  Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!
Roma LtKBB 1:26  Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.
Roma LtKBB 1:27  Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.
Roma LtKBB 1:28  Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.
Roma LtKBB 1:29  Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.
Roma LtKBB 1:30  Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,
Roma LtKBB 1:31  neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.
Roma LtKBB 1:32  Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.
Chapter 2
Roma LtKBB 2:1  Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.
Roma LtKBB 2:2  Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.
Roma LtKBB 2:3  Nejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teismo?!
Roma LtKBB 2:4  Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti?
Roma LtKBB 2:5  Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai.
Roma LtKBB 2:7  tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, – amžinuoju gyvenimu,
Roma LtKBB 2:8  o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.
Roma LtKBB 2:9  Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.
Roma LtKBB 2:10  Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.
Roma LtKBB 2:12  Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą.
Roma LtKBB 2:13  Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti.
Roma LtKBB 2:14  Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – patys sau yra įstatymas.
Roma LtKBB 2:15  Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą.
Roma LtKBB 2:16  Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija.
Roma LtKBB 2:17  Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu.
Roma LtKBB 2:18  Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau.
Roma LtKBB 2:19  Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems,
Roma LtKBB 2:20  neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą.
Roma LtKBB 2:21  Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, liepdamas nevogti, pats vagi?
Roma LtKBB 2:22  Sakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas?
Roma LtKBB 2:23  Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?
Roma LtKBB 2:24  Juk parašyta: „Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys“.
Roma LtKBB 2:25  Apipjaustymas, tiesa, naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas tampa neapipjaustymu.
Roma LtKBB 2:26  Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, ar jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?
Roma LtKBB 2:27  Ar nuo gimimo neapipjaustytas kūne, bet vykdantis įstatymą nepasmerks tavęs, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą?
Roma LtKBB 2:28  Ne tas yra žydas, kuris išoriškai laikomas žydu, ir ne tas apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne.
Roma LtKBB 2:29  Bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir tada yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių, bet iš Dievo.
Chapter 3
Roma LtKBB 3:1  Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?
Roma LtKBB 3:2  Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.
Roma LtKBB 3:3  Jei kai kurie tapo netikintys, – negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?
Roma LtKBB 3:4  Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta: „Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas“.
Roma LtKBB 3:5  Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, – ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.
Roma LtKBB 3:6  Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?
Roma LtKBB 3:7  Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?
Roma LtKBB 3:8  Tai gal „darykime bloga, kad išeitų gera“, – kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.
Roma LtKBB 3:9  Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys – visi yra nuodėmės valdžioje,
Roma LtKBB 3:10  kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.
Roma LtKBB 3:12  Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
Roma LtKBB 3:13  Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
Roma LtKBB 3:19  Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,
Roma LtKBB 3:20  nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
Roma LtKBB 3:21  Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
Roma LtKBB 3:22  Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
Roma LtKBB 3:24  o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
Roma LtKBB 3:25  Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,
Roma LtKBB 3:26  ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.
Roma LtKBB 3:27  Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.
Roma LtKBB 3:28  Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.
Roma LtKBB 3:29  Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,
Roma LtKBB 3:30  nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.
Roma LtKBB 3:31  O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.
Chapter 4
Roma LtKBB 4:1  O ką pasakysime gavus Abraomą – mūsų protėvį pagal kūną?
Roma LtKBB 4:2  Jei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą.
Roma LtKBB 4:3  Bet ką sako Raštas? „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.
Roma LtKBB 4:4  Tam, kuris dirba, atlyginimas nelaikomas malone, bet skola.
Roma LtKBB 4:5  O tam, kuris nedirba, bet tiki Tuo, kuris išteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas jam teisumu.
Roma LtKBB 4:6  Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą:
Roma LtKBB 4:7  „Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos;
Roma LtKBB 4:8  palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!“
Roma LtKBB 4:9  Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar taip pat ir neapipjaustytiesiems? Mes sakėme, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu.
Roma LtKBB 4:10  Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Ne po apipjaustymo, bet prieš apipjaustymą.
Roma LtKBB 4:11  Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas,
Roma LtKBB 4:12  ir apipjaustymo tėvu tiems, kurie ne tik apipjaustyti, bet ir vaikšto mūsų tėvo Abraomo tikėjimo pėdomis, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas.
Roma LtKBB 4:13  Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu.
Roma LtKBB 4:14  Jei paveldėtojai būtų tie, kurie remiasi įstatymu, tai tikėjimas būtų tuščias, o pažadas netektų vertės.
Roma LtKBB 4:15  Juk įstatymą lydi baudžianti rūstybė, o kur nėra įstatymo, ten nėra ir nusižengimo.
Roma LtKBB 4:16  Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas,
Roma LtKBB 4:17  kaip parašyta: „Aš padariau tave daugelio tautų tėvu“; – tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina mirusius, ir tai, ko nėra, vadina taip, lyg būtų.
Roma LtKBB 4:18  Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokie bus tavo palikuonys“.
Roma LtKBB 4:19  Jis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis.
Roma LtKBB 4:20  Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovę
Roma LtKBB 4:21  ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.
Roma LtKBB 4:23  Tačiau ne vien apie jį parašyta, kad „buvo įskaityta“,
Roma LtKBB 4:24  bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikime Tą, kuris prikėlė iš numirusių Jėzų, mūsų Viešpatį,
Roma LtKBB 4:25  paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti.
Chapter 5
Roma LtKBB 5:1  Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
Roma LtKBB 5:2  per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės viltimi.
Roma LtKBB 5:3  Ir ne vien tuo. Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,
Roma LtKBB 5:5  O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Roma LtKBB 5:6  Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius.
Roma LtKBB 5:7  Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį.
Roma LtKBB 5:8  O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Roma LtKBB 5:9  Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės.
Roma LtKBB 5:10  Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.
Roma LtKBB 5:11  Negana to, – mes džiaugiamės Dieve per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo esame sutaikyti.
Roma LtKBB 5:12  Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.
Roma LtKBB 5:13  Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant įstatymo, nuodėmė neįskaitoma.
Roma LtKBB 5:14  Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės viešpatavo mirtis net tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis.
Roma LtKBB 5:15  Bet su dovana yra ne taip kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirė daugelis, tai tuo labiau Dievo malonė ir malonės dovana per vieną Žmogų, Jėzų Kristų, gausiai atiteko daugybei.
Roma LtKBB 5:16  Ne taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas vieno nusikaltimą pasmerkė, bet laisva dovana iš daugybės nusikaltimų atvedė į išteisinimą.
Roma LtKBB 5:17  Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
Roma LtKBB 5:18  Todėl kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė teismą ir pasmerkimą, taip vieno Žmogaus teisumas visiems pelnė išteisinimą, kad gyventų.
Roma LtKBB 5:19  Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.
Roma LtKBB 5:20  Be to, įstatymas įsiterpė, kad nusikaltimas dar labiau padidėtų. Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė,
Roma LtKBB 5:21  kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Chapter 6
Roma LtKBB 6:1  Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?
Roma LtKBB 6:2  Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?
Roma LtKBB 6:3  Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?
Roma LtKBB 6:4  Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.
Roma LtKBB 6:5  Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,
Roma LtKBB 6:6  žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.
Roma LtKBB 6:7  Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
Roma LtKBB 6:8  Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.
Roma LtKBB 6:9  Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.
Roma LtKBB 6:10  Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui.
Roma LtKBB 6:11  Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Roma LtKBB 6:12  Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.
Roma LtKBB 6:13  Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam – kaip teisumo ginklus.
Roma LtKBB 6:14  Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.
Roma LtKBB 6:15  Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!
Roma LtKBB 6:16  Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.
Roma LtKBB 6:17  Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;
Roma LtKBB 6:18  ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.
Roma LtKBB 6:19  Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.
Roma LtKBB 6:20  Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.
Roma LtKBB 6:21  Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas – mirtis.
Roma LtKBB 6:22  O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių – šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą.
Roma LtKBB 6:23  Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Chapter 7
Roma LtKBB 7:1  Ar nežinote, broliai, – aš kalbu žinantiems įstatymą, – kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?
Roma LtKBB 7:2  Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.
Roma LtKBB 7:3  Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.
Roma LtKBB 7:4  Taip ir jūs, mano broliai, per Kristaus kūną esate mirę įstatymui, kad priklausytumėte kitam – prikeltam iš numirusių – ir kad mes neštume vaisių Dievui.
Roma LtKBB 7:5  Kol gyvenome pagal kūną, mumyse veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes nešėme vaisių mirčiai.
Roma LtKBB 7:6  Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide.
Roma LtKBB 7:7  Ką tad pasakysime? Gal įstatymas yra nuodėmė? Jokiu būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo. Nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: „Negeisk!“
Roma LtKBB 7:8  Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be įstatymo nuodėmė negyva.
Roma LtKBB 7:9  Kadaise be įstatymo aš buvau gyvas. Bet, atėjus įsakymui, atgijo nuodėmė, ir aš numiriau.
Roma LtKBB 7:10  Taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį.
Roma LtKBB 7:11  Nes įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė.
Roma LtKBB 7:12  Todėl įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras.
Roma LtKBB 7:13  Vadinasi, geras dalykas tapo man mirtimi? Jokiu būdu! Bet nuodėmė pasirodė nuodėme tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku, – kad per įsakymą nuodėmė taptų be galo nuodėminga.
Roma LtKBB 7:14  Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei.
Roma LtKBB 7:15  Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.
Roma LtKBB 7:16  O jei darau tai, ko nenoriu, tada sutinku, kad įstatymas geras.
Roma LtKBB 7:17  Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
Roma LtKBB 7:18  Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti – ne.
Roma LtKBB 7:19  Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.
Roma LtKBB 7:20  O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
Roma LtKBB 7:21  Taigi aš randu tokį įstatymą: kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.
Roma LtKBB 7:22  Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu.
Roma LtKBB 7:23  Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu, ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose.
Roma LtKBB 7:24  Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!
Roma LtKBB 7:25  Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui.
Chapter 8
Roma LtKBB 8:1  Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Roma LtKBB 8:2  Nes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo.
Roma LtKBB 8:3  Ko įstatymas nepajėgė, būdamas silpnas dėl kūno, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu kaip auką už nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę kūne,
Roma LtKBB 8:4  kad įstatymo teisumas išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Roma LtKBB 8:5  Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią – dvasiškai.
Roma LtKBB 8:6  Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė.
Roma LtKBB 8:7  Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti.
Roma LtKBB 8:8  Ir todėl gyvenantys pagal kūną negali patikti Dievui.
Roma LtKBB 8:9  Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.
Roma LtKBB 8:10  Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl teisumo.
Roma LtKBB 8:11  Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.
Roma LtKBB 8:12  Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną.
Roma LtKBB 8:13  Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.
Roma LtKBB 8:15  Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!“
Roma LtKBB 8:16  Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
Roma LtKBB 8:17  O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti.
Roma LtKBB 8:18  Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
Roma LtKBB 8:19  Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.
Roma LtKBB 8:20  Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi,
Roma LtKBB 8:21  kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.
Roma LtKBB 8:22  Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose.
Roma LtKBB 8:23  Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo.
Roma LtKBB 8:24  Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?
Roma LtKBB 8:25  Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.
Roma LtKBB 8:26  Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.
Roma LtKBB 8:27  Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią.
Roma LtKBB 8:28  Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Roma LtKBB 8:29  O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.
Roma LtKBB 8:30  O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.
Roma LtKBB 8:31  Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!
Roma LtKBB 8:32  Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?
Roma LtKBB 8:33  Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!
Roma LtKBB 8:34  Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.
Roma LtKBB 8:35  Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
Roma LtKBB 8:36  Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui“.
Roma LtKBB 8:37  Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Roma LtKBB 8:38  Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,
Roma LtKBB 8:39  nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Chapter 9
Roma LtKBB 9:1  Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje,
Roma LtKBB 9:2  kad man labai sunku ir nuolat liūdi mano širdis.
Roma LtKBB 9:3  Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną,
Roma LtKBB 9:4  kurie yra izraelitai, turintys įsūnystę, šlovę, sandoras, įstatymą, tarnavimą Dievui ir pažadus.
Roma LtKBB 9:5  Iš jų – tėvai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!
Roma LtKBB 9:6  Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui.
Roma LtKBB 9:7  Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, bet kaip pasakyta: „Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys“.
Roma LtKBB 9:8  Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis.
Roma LtKBB 9:9  O pažado žodis toks: „Apie tą laiką Aš ateisiu, ir Sara turės sūnų“.
Roma LtKBB 9:10  Ir ne tik tai, bet taip pat ir Rebekai, pradėjusiai iš vieno, mūsų tėvo Izaoko
Roma LtKBB 9:11  (dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo, – kad Dievo nutarimas įvyktų pagal pasirinkimą, ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia),
Roma LtKBB 9:12  buvo pasakyta: „Vyresnysis tarnaus jaunesniajam“,
Roma LtKBB 9:13  kaip ir parašyta: „Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau“.
Roma LtKBB 9:14  Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro? Jokiu būdu!
Roma LtKBB 9:15  Jis Mozei kalba: „Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti“.
Roma LtKBB 9:16  Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo.
Roma LtKBB 9:17  Juk Raštas faraonui sako: „Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje“.
Roma LtKBB 9:18  Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.
Roma LtKBB 9:19  Gal man pasakysi: „O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?“
Roma LtKBB 9:20  Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: „Kodėl mane tokį padarei?“
Roma LtKBB 9:21  Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą garbingam panaudojimui, o kitą negarbingam?
Roma LtKBB 9:22  O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus,
Roma LtKBB 9:23  kad apreikštų ir savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė šlovei, –
Roma LtKBB 9:24  ir mus pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių?
Roma LtKBB 9:25  Jis kalba per Ozėją: „Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.
Roma LtKBB 9:26  Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: ‘Jūs ne manoji tauta’, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais“.
Roma LtKBB 9:27  O Izaijas šaukia apie Izraelį: „Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likutis bus išgelbėtas.
Roma LtKBB 9:28  Nes Jis pabaigs darbą, greitai įvykdydamas teisumą, skubiai Viešpats atliks darbą žemėje“.
Roma LtKBB 9:29  Izaijas nusakė iš anksto: „Jei kareivijų Viešpats nebūtų mums palikuonių palikęs, būtume tapę kaip Sodoma, būtume į Gomorą panašūs“.
Roma LtKBB 9:30  Tai ką gi pasakysime? Kad pagonys, kurie neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo.
Roma LtKBB 9:31  O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatyme, nepasiekė teisumo įstatymo.
Roma LtKBB 9:32  Kodėl? Todėl, kad ieškojo jo ne tikėjimu, bet įstatymo darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens,
Roma LtKBB 9:33  kaip parašyta: „Štai dedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas Juo tiki, nebus sugėdintas“.
Chapter 10
Roma LtKBB 10:1  Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį, – kad jie išsigelbėtų.
Roma LtKBB 10:2  Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.
Roma LtKBB 10:3  Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.
Roma LtKBB 10:4  Nes įstatymo pabaiga – Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.
Roma LtKBB 10:5  Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: „Jį vykdydamas žmogus juo gyvens“.
Roma LtKBB 10:6  Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti;
Roma LtKBB 10:7  arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’ – tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti“.
Roma LtKBB 10:8  Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.
Roma LtKBB 10:9  Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
Roma LtKBB 10:10  Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Roma LtKBB 10:11  Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas“.
Roma LtKBB 10:12  Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,
Roma LtKBB 10:13  juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
Roma LtKBB 10:14  Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?
Roma LtKBB 10:15  Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“
Roma LtKBB 10:16  Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“
Roma LtKBB 10:17  Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.
Roma LtKBB 10:18  Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai – iki pasaulio pakraščių“.
Roma LtKBB 10:19  Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: „Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą“.
Roma LtKBB 10:20  Izaijas labai drąsiai sako: „Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo“.
Roma LtKBB 10:21  Bet Izraeliui sako: „Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą“.
Chapter 11
Roma LtKBB 11:1  Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.
Roma LtKBB 11:2  Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu:
Roma LtKBB 11:3  „Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės“.
Roma LtKBB 11:4  O kaip skamba Dievo atsakymas? „Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį“.
Roma LtKBB 11:5  Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.
Roma LtKBB 11:6  Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.
Roma LtKBB 11:7  Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,
Roma LtKBB 11:8  kaip parašyta: „Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos“.
Roma LtKBB 11:9  Ir Dovydas sako: „Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.
Roma LtKBB 11:10  Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą“.
Roma LtKBB 11:11  Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas.
Roma LtKBB 11:12  Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas – pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma?
Roma LtKBB 11:13  Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą:
Roma LtKBB 11:14  gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.
Roma LtKBB 11:15  Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių?
Roma LtKBB 11:16  Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.
Roma LtKBB 11:17  Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku,
Roma LtKBB 11:18  tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.
Roma LtKBB 11:19  Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“
Roma LtKBB 11:20  Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!
Roma LtKBB 11:21  Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.
Roma LtKBB 11:22  Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip – ir tu būsi iškirstas!
Roma LtKBB 11:23  Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.
Roma LtKBB 11:24  Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje.
Roma LtKBB 11:25  Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,
Roma LtKBB 11:26  o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.
Roma LtKBB 11:27  Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes“.
Roma LtKBB 11:28  Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.
Roma LtKBB 11:29  Juk Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.
Roma LtKBB 11:30  Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,
Roma LtKBB 11:31  taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.
Roma LtKBB 11:32  Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.
Roma LtKBB 11:33  O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!
Roma LtKBB 11:34  „Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“
Roma LtKBB 11:35  „Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“
Roma LtKBB 11:36  Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.
Chapter 12
Roma LtKBB 12:1  Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
Roma LtKBB 12:2  Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Roma LtKBB 12:3  Iš man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.
Roma LtKBB 12:4  Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,
Roma LtKBB 12:5  taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.
Roma LtKBB 12:6  Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką;
Roma LtKBB 12:7  jei kas turi tarnavimą – tetarnauja; kas mokymą – temoko;
Roma LtKBB 12:8  kas skatinimą – teskatina; kas duoda – tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja – tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus – tedaro tai su džiaugsmu.
Roma LtKBB 12:9  Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero.
Roma LtKBB 12:10  Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.
Roma LtKBB 12:11  Uolumu nebūkite tingūs; būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui.
Roma LtKBB 12:12  Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės.
Roma LtKBB 12:13  Dalinkitės šventųjų poreikiais, puoselėkite svetingumą.
Roma LtKBB 12:14  Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite.
Roma LtKBB 12:15  Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais.
Roma LtKBB 12:16  Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.
Roma LtKBB 12:17  Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.
Roma LtKBB 12:18  Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.
Roma LtKBB 12:19  Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.
Roma LtKBB 12:20  Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.
Roma LtKBB 12:21  Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.
Chapter 13
Roma LtKBB 13:1  Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.
Roma LtKBB 13:2  Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai. Kurie priešinasi, užsitraukia sau teismą.
Roma LtKBB 13:3  Nes valdininkų bijoma ne gera darant, o bloga. Nori nebijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo.
Roma LtKBB 13:4  Juk valdininkas yra Dievo tarnas tavo labui. Bet jei darai bloga – bijok, nes jis ne veltui nešioja kardą. Jis yra Dievo tarnas ir baudžia, įvykdydamas rūstybę darantiems pikta.
Roma LtKBB 13:5  Todėl reikia paklusti ne tik dėl rūstybės, bet ir dėl sąžinės.
Roma LtKBB 13:6  Juk todėl ir mokesčius mokate, nes anie yra Dievo tarnai, nuolatos užsiimantys tais dalykais.
Roma LtKBB 13:7  Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą.
Roma LtKBB 13:8  Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą.
Roma LtKBB 13:9  Juk įsakymai: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, neteisingai neliudyk, negeisk“ ir kiti, yra sutraukti į šį posakį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“.
Roma LtKBB 13:10  Meilė nedaro blogo artimui. Todėl meilė – įstatymo išpildymas.
Roma LtKBB 13:11  Taip elkitės, suprasdami, koks dabar laikas. Išmušė valanda mums pabusti iš miego. Dabar mūsų išgelbėjimas arčiau negu tada, kai įtikėjome.
Roma LtKBB 13:12  Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!
Roma LtKBB 13:13  Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui,
Roma LtKBB 13:14  bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių.
Chapter 14
Roma LtKBB 14:1  Silpno tikėjimo žmogų priimkite, bet venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių.
Roma LtKBB 14:2  Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti, o silpnas valgo tik daržoves.
Roma LtKBB 14:3  Kuris valgo, teneniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, teneteisia valgančio, nes Dievas jį priėmė.
Roma LtKBB 14:4  Kas tu toks, kad drįsti teisti kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta – tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Dievas turi galią jį išlaikyti.
Roma LtKBB 14:5  Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą.
Roma LtKBB 14:6  Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui. Tas, kuris valgo – valgo Viešpačiui, nes jis dėkoja Dievui, o tas, kuris nevalgo – nevalgo Viešpačiui ir dėkoja Dievui.
Roma LtKBB 14:7  Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta.
Roma LtKBB 14:8  Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties.
Roma LtKBB 14:9  Nes dėl to Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad būtų ir mirusiųjų, ir gyvųjų Viešpats.
Roma LtKBB 14:10  Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Juk mes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.
Roma LtKBB 14:11  Parašyta: „Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir kiekvienos lūpos išpažins Dievą“.
Roma LtKBB 14:12  Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.
Roma LtKBB 14:13  Tad liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau nuspręskime neduoti broliui akstino nupulti ar pasipiktinti.
Roma LtKBB 14:14  Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet tam, kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri.
Roma LtKBB 14:15  Jei tavo brolis įsižeidžia dėl maisto, tu jau nebesielgi iš meilės. Savo maistu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus!
Roma LtKBB 14:16  Jūsų gėris tegul nebūna akstinas piktžodžiauti.
Roma LtKBB 14:17  Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Roma LtKBB 14:18  Kas taip Kristui tarnauja, tas priimtinas Dievui ir vertas žmonių pritarimo.
Roma LtKBB 14:19  Tad siekime to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja tarpusavio ugdymui.
Roma LtKBB 14:20  Negriauk Dievo darbo dėl maisto! Nors viskas tyra, bet yra bloga žmogui, kuris valgo kitų papiktinimui.
Roma LtKBB 14:21  Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina.
Roma LtKBB 14:22  Turi tikėjimą? Turėk jį sau, prieš Dievą. Laimingas tas, kuris nesmerkia savęs už tai, ką pasirenka.
Roma LtKBB 14:23  O kas valgo abejodamas, tas smerktinas, nes valgo ne iš įsitikinimo. Visa, kas daroma ne iš įsitikinimo, yra nuodėmė.
Chapter 15
Roma LtKBB 15:1  Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.
Roma LtKBB 15:2  Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.
Roma LtKBB 15:3  Nes ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet, kaip parašyta: „Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs“.
Roma LtKBB 15:4  O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.
Roma LtKBB 15:5  Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,
Roma LtKBB 15:6  kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Roma LtKBB 15:7  Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę.
Roma LtKBB 15:8  Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams suteiktus pažadus
Roma LtKBB 15:9  ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: „Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu“.
Roma LtKBB 15:10  Ir vėl sakoma: „Džiaukitės, pagonys, kartu su Jo tauta“.
Roma LtKBB 15:11  Ir dar: „Girkite Viešpatį, visi pagonys, šlovinkite Jį visos tautos“.
Roma LtKBB 15:12  Ir Izaijas vėl sako: „Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys“.
Roma LtKBB 15:13  Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Roma LtKBB 15:14  Aš, mano broliai, esu įsitikinęs, kad jūs esate kupini gerumo, pilni visokio pažinimo ir galite vieni kitus perspėti.
Roma LtKBB 15:15  Parašiau jums, broliai, kai kur kiek per drąsiai, norėdamas jums priminti, kad dėl Dievo man suteiktos malonės
Roma LtKBB 15:16  turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.
Roma LtKBB 15:17  Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais.
Roma LtKBB 15:18  Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų žodžiu ir darbu;
Roma LtKBB 15:19  galingais ženklais ir stebuklais, Dievo Dvasios jėga nuo Jeruzalės ir aplinkui, iki Ilyrijos, aš iki galo paskelbiau Kristaus Evangeliją.
Roma LtKBB 15:20  Be to, kad nestatyčiau ant svetimų pamatų, aš stengiausi skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas,
Roma LtKBB 15:21  bet, kaip parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo apie Jį skelbta, ir supras tie, kurie nebuvo girdėję“.
Roma LtKBB 15:22  Todėl aš ir buvau daug kartų sutrukdytas pas jus atvykti.
Roma LtKBB 15:23  Bet dabar, neturėdamas vietos šiuose kraštuose ir daugel metų trokšdamas atvykti pas jus,
Roma LtKBB 15:24  aš apsilankysiu, kai keliausiu į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir tikiuosi, kad jūs palydėsite mane, prieš tai nors kiek pasimėgavusį bendravimu su jumis.
Roma LtKBB 15:25  Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.
Roma LtKBB 15:26  Mat Makedonijai ir Achajai buvo malonu padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams.
Roma LtKBB 15:27  Joms tai labai patiko, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga – patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis.
Roma LtKBB 15:28  Taigi, baigęs šį reikalą ir jiems saugiai atidavęs, kas surinkta, keliausiu pro jus į Ispaniją.
Roma LtKBB 15:29  Ir aš esu tikras, kad atvyksiu pas jus Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje.
Roma LtKBB 15:30  Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,
Roma LtKBB 15:31  kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems,
Roma LtKBB 15:32  ir kad pagal Dievo valią atvykčiau pas jus su džiaugsmu ir atsigaivinčiau drauge su jumis.
Roma LtKBB 15:33  Ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.
Chapter 16
Roma LtKBB 16:1  Pavedu jums mūsų sesę Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja;
Roma LtKBB 16:2  priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam.
Roma LtKBB 16:3  Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje,
Roma LtKBB 16:4  kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bažnyčios.
Roma LtKBB 16:5  Taip pat pasveikinkite bažnyčią, kuri yra jų namuose. Sveikinkite mano mylimąjį Epenetą – pirmąjį vaisių Kristui Azijoje.
Roma LtKBB 16:6  Sveikinkite Mariją, kuri daug darbavosi dėl mūsų.
Roma LtKBB 16:7  Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi; jie žymūs tarp apaštalų ir anksčiau už mane yra Kristuje.
Roma LtKBB 16:8  Sveikinkite mano mylimąjį Viešpatyje Ampliatą.
Roma LtKBB 16:9  Sveikinkite mūsų bendradarbį Kristuje Urboną ir mano mylimąjį Stachį.
Roma LtKBB 16:10  Sveikinkite Apelį, išbandytą Kristuje. Sveikinkite tuos, kurie iš Aristobulo namų.
Roma LtKBB 16:11  Sveikinkite mano tautietį Erodioną. Sveikinkite tuos iš Narcizo šeimynos, kurie yra Viešpatyje.
Roma LtKBB 16:12  Sveikinkite Trifeną ir Trifosą, besidarbuojančias Viešpatyje. Sveikinkite mieląją Persidę, kuri daug darbavosi Viešpatyje.
Roma LtKBB 16:13  Sveikinkite išrinktąjį Viešpatyje Rufą, taip pat ir jo bei mano motiną.
Roma LtKBB 16:14  Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermį, Patrobą, Hermą ir su jais esančius brolius.
Roma LtKBB 16:15  Sveikinkite Filologą ir Juliją, Nerėją ir jo seserį, Olimpą ir visus šventuosius, kurie yra su jais.
Roma LtKBB 16:16  Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. Jus sveikina visos Kristaus bažnyčios.
Roma LtKBB 16:17  Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų!
Roma LtKBB 16:18  Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis.
Roma LtKBB 16:19  Jūsų klusnumas žinomas visur. Todėl džiaugiuosi jumis, ir linkiu, kad būtumėte išmintingi gėriui ir neišmanūs blogiui.
Roma LtKBB 16:20  O ramybės Dievas sutryps šėtoną po jūsų kojomis greitu laiku. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen.
Roma LtKBB 16:21  Jus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano tautiečiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras.
Roma LtKBB 16:22  Aš, Tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus Viešpatyje.
Roma LtKBB 16:23  Jus sveikina Gajus, mano ir visos bažnyčios šeimininkas. Jus sveikina Erastas, miesto iždininkas, ir mano brolis Kvartas.
Roma LtKBB 16:24  Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie su jumis visais. Amen.
Roma LtKBB 16:25  Tam, kuris gali jus sustiprinti pagal mano Evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą, pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios,
Roma LtKBB 16:26  bet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui, –
Roma LtKBB 16:27  vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė per amžius! Amen.