LtKBB - I Chronicles

Chapter 1

1:1  Adomas, Setas, Enas,

1:2  Kainamas, Mahalalelis, Jaredas,

1:3  Henochas, Matūzalis, Lamechas,

1:4  Nojus, Semas, Chamas ir Jafetas.

1:5  Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras.

1:6  Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarmas.

1:7  Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas.

1:8  Chamo sūnūs: Kušas, Micraimas, Putas ir Kanaanas.

1:9  Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Ramair Sabtecha. Ramo sūnūs: Šeba ir Dedanas.

1:10  Kušas buvo tėvas Nimrodo, kuris tapo galingas žemėje.

1:11  Mizraimas buvo Ludo, Anamimo, Lehabo, Naftoacho,

1:12  Patroso, Kasluho, iš kurių kilo filistinai, ir Kaftoro tėvas.

1:13  Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas, Hetas,

1:14  jebusiečiai, amoritai, girgašai,

1:15  hivai, arkai, sinai,

1:16  arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai.

1:17  Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas.

1:18  Arfaksadas buvo Salos tėvas, o Sala buvo Ebero tėvas.

1:19  Eberas turėjo du sūnus: vienas buvo vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, o jo brolis buvo vardu Joktanas.

1:20  Joktanas buvo Almodado, Šelefo, Hazarmaveto, Jeracho,

1:21  Hadoramo, Uzalo, Diklo,

1:22  Ebalio, Abimaelio, Šebo,

1:23  Ofyro, Havilos ir Jobabo tėvas; tie visi buvo Joktano sūnūs.

1:24  Semas, Arfaksadas, Sala,

1:25  Eberas, Pelegas, Reuvas,

1:26  Serugas, Nahoras, Tara,

1:27  Abramas, jis taip pat Abraomas.

1:28  Abraomo sūnūs: Izaokas ir Izmaelis.

1:29  Šitie yra jų palikuonys: Izmaelio pirmagimis Nebajotas, po jo Kedaras, Adbeeis, Mibsamas,

1:30  Mišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema,

1:31  Jetūras, Nafišas ir Kedma; tai Izmaelio sūnūs.

1:32  Abraomo sugulovės Ketūros sūnūs: Zimranas, Jokšanas, Medanas, Midjanas, Išbakas, Šuachas. Jokšano sūnūs: Šeba ir Dedanas.

1:33  Midjano sūnūs: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Tie visi buvo Ketūros sūnūs.

1:34  Abraomui gimė Izaokas. Izaoko sūnūs: Ezavas ir Izraelis.

1:35  Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas.

1:36  Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefis, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas.

1:37  Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza.

1:38  Seyro sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas.

1:39  Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna.

1:40  Šobalo sūnūs: Aljanas, Manahatas, Ebalas, Šefis ir Onamas. Cibeono sūnūs: Aja ir Ana.

1:41  Ano sūnus – Dišonas. Dišono sūnūs: Hamranas, Ešbanas, Itranas, Keranas.

1:42  Ecero sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.

1:43  Šitie karaliai karaliavo Edomo šalyje, kai izraelitai dar neturėjo karaliaus: Beoro sūnus Bela, kurio miestas vadinosi Dinhaba.

1:44  Belai mirus, jo vietoje viešpatavo Zeracho sūnus Jobabas iš Bocros.

1:45  Jobabui mirus, jo vietoje viešpatavo Hušamas iš Temano šalies.

1:46  Hušamui mirus, jo vietoje viešpatavo Bedado sūnus Hadadas, kuris nugalėjo Midjaną Moabo laukuose; jo miestas vadinosi Avitas.

1:47  Hadadui mirus, jo vietoje viešpatavo Samla iš Masrekos.

1:48  Samlai mirus, jo vietoje viešpatavo Saulius iš Rehoboto, esančio prie Eufrato.

1:49  Sauliui mirus, jo vietoje viešpatavo Achboro sūnus Baal Hananas.

1:50  Baal Hananui mirus, jo vietoje viešpatavo Hadadas, kurio miestas buvo Pajas; jo žmona buvo vardu Mehetabelė, duktė Me Zahabo, duktė Matredo.

1:51  Hadadas taip pat mirė. Edomo kunigaikščiai buvo Timna, Alija, Jetetas,

1:52  Oholibama, Ela, Pinonas,

1:53  Kenazas, Temanas, Mibcaras,

1:54  Magdielis, Iramas.

Chapter 2

2:1  Izraelio sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Zabulonas,

2:2  Danas, Juozapas, Benjaminas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.

2:3  Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela; tie trys buvo kanaanietės Šūvos vaikai. Judo pirmagimis Eras buvo nedoras Viešpaties akyse, todėl Viešpats siuntė jam mirtį.

2:4  Su savo marčia Tamara Judas turėjo Perecą ir Zerachą. Iš viso buvo penki Judo sūnūs.

2:5  Pereco sūnūs: Hecronas ir Hamulas.

2:6  Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara, iš viso penki.

2:7  Karmio sūnus Achanas užtraukė nelaimę Izraeliui, nes jis pavogė, kas buvo skirta sunaikinti.

2:8  Etano sūnus buvo Azarija.

2:9  Hecrono sūnūs: Jerahmeelis, Ramas ir Kelubajas.

2:10  Ramas buvo Aminadabo tėvas; Aminadabas buvo Judo kunigaikščio Naasono tėvas.

2:11  Naasonas buvo Salmono tėvas, Salmonas – Boozo tėvas,

2:12  Boozas – Jobedo tėvas, o Jobedas – Jesės tėvas.

2:13  Jesės sūnūs: pirmagimis – Eliabas, antras – Abinadabas, trečias – Šima,

2:14  ketvirtas – Netanelis, penktas – Radajas,

2:15  šeštas – Ocemas, septintas – Dovydas.

2:16  Jų seserys: Ceruja ir Abigailė. Cerujos sūnūs: Abšajas, Joabas ir Asaelis – trys.

2:17  Abigailės sūnus – Amasa, jo tėvas buvo izmaelitas Jeteras.

2:18  Hecrono sūnaus Kalebo sūnūs iš jo žmonų Azubos ir Jerijotos buvo Ješeras, Šobabas ir Ardonas.

2:19  Azubai mirus, Kalebas vedė Efratą, kuri pagimdė sūnų Hūrą.

2:20  Hūras buvo Ūrio tėvas, o Ūris – Becalelio tėvas.

2:21  Vėliau Hecronas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, vedė Gileado tėvo Machyro dukterį; ji jam pagimdė Segubą.

2:22  Segubas buvo tėvas Jayro, kuriam priklausė dvidešimt trys miestai Gileado krašte.

2:23  Gešūras ir Aramas paėmė iš Jayro Kenato miestus ir jų kaimus – šešiasdešimt vietovių. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuonys.

2:24  Hecronui mirus Kalebo Efratoje, jo žmona Abija pagimdė nuo jo Tekojos tėvą Ašhūrą.

2:25  Hecrono pirmagimio Jerahmeelio sūnūs buvo pirmagimis Ramas, kiti – Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija.

2:26  Jerahmeelis dar turėjo kitą žmoną, kuri buvo vardu Atara; ji buvo Onamo motina.

2:27  Jerahmeelio pirmagimio Ramo sūnūs buvo Maacas, Jaminas ir Ekeras.

2:28  Onamo sūnūs – Šamajas ir Jada, o Šamajo sūnūs – Nadabas ir Abišūras.

2:29  Abišūro žmona buvo vardu Abihailė; ji pagimdė Achbaną ir Molidą.

2:30  Nadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis.

2:31  Apajimo sūnus – Išis; Išio sūnus – Šešanas; Šešanui gimė Achlajas.

2:32  Jada, Šamajo brolis, turėjo sūnus Jeterą ir Jehonataną. Jeteras mirė bevaikis.

2:33  Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Šitie buvo Jerahmeelio palikuonys.

2:34  Šešanas neturėjo sūnų, tik dukteris. Šešanas turėjo egiptietį vergą, vardu Jarha.

2:35  Šešanas atidavė savo dukterį Jarhai į žmonas, o ji jam pagimdė Atają.

2:36  Atajas buvo Natano tėvas, Natanas – Zabado tėvas,

2:37  Zabadas – Eflalo tėvas, Eflalas – Jobedo tėvas,

2:38  Jobedas – Jehuvo tėvas, Jehuvas – Azarijo tėvas,

2:39  Azarija – Heleco tėvas, Helecas – Eleasos tėvas,

2:40  Eleasa – Sismajo tėvas, Sismajas – Šalumo tėvas,

2:41  Šalumas – Jekamijos tėvas, o Jekamija – Elišamos tėvas.

2:42  Jerahmeelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas.

2:43  Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema.

2:44  Šema buvo Rahamo tėvas, o Rahamas – Jorkoamo. Rekemas buvo Šamajo tėvas.

2:45  Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonas buvo Bet Cūro tėvas.

2:46  Efa, Kalebo sugulovė, pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą, ir Haranui gimė Gazezas.

2:47  Jahdojo sūnūs: Regemas, Jotamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas.

2:48  Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną.

2:49  Ji dar pagimdė Šaafą, Madmanos tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos tėvą. Kalebo duktė buvo Achsa.

2:50  Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas – Kirjat Jearimo tėvas,

2:51  Salma – Betliejaus tėvas, Harefas – Bet Gadero tėvas.

2:52  Šobalas turėjo sūnų Haroję, ir pusė manahatiečių buvo kilę iš jo.

2:53  Kirjat Jearimo šeimos – itrai, putai, šumatai ir mišrai; iš šitų kilo coriečiai ir eštaoliečiai.

2:54  Salmos palikuonys: Betliejus, netofiečiai, Atarotas, Joabo namai, pusė manahatiečių ir coriečiai.

2:55  Raštininkų šeimos, kurios gyveno Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš Hamato, Rechabo namų tėvo.

Chapter 3

3:1  Hebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis – Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras – Danielius iš karmelietės Abigailės,

3:2  trečias – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas – Adonijas, Hagitos sūnus,

3:3  penktas – Šefatija iš Abitalės, šeštas – Itramas, Eglos sūnus.

3:4  Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje.

3:5  Ten gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas – keturi iš Amielio dukters Bat Šūvos;

3:6  Ibharas, Elišama, Elifeletas,

3:7  Nogahas, Nefegas, Jafija,

3:8  Elišama, Eljada ir Elifeletas – devyni.

3:9  Tai visi Dovydo sūnūs, neskaičiuojant sugulovių sūnų; Tamara buvo jų sesuo.

3:10  Saliamono sūnus buvo Roboamas, jo sūnus buvo Abija, jo sūnus – Asa, jo sūnus – Juozapatas,

3:11  jo sūnus – Joramas, jo sūnus – Ahazijas, jo sūnus – Jehoašas,

3:12  jo sūnus – Amacijas, jo sūnus – Azarija, jo sūnus – Jotamas,

3:13  jo sūnus – Ahazas, jo sūnus – Ezekijas, jo sūnus – Manasas,

3:14  jo sūnus – Amonas, jo sūnus – Jozijas.

3:15  Jozijo pirmagimis – Johananas, antras – Jehojakimas, trečias – Zedekijas, ketvirtas – Šalumas.

3:16  Jehojakimo sūnūs: Jechonijas ir Zedekijas.

3:17  Jechonijo sūnūs: Asiras, Salatielis,

3:18  Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija.

3:19  Pedajos sūnūs: Zerubabelis ir Šimis. Zerubabelio sūnūs: Mešulamas ir Hananija; Šelomita buvo jų sesuo;

3:20  Hašuba, Ohelis, Berechija, Hasadija ir Jušab Hesedas – penki.

3:21  Hananijos sūnūs: Pelatija ir Izaja. Refajos, Arnano, Abdijos ir Šechanijos sūnūs.

3:22  Šechanija turėjo sūnų Šemają, Šemajos sūnūs: Hatušas, Igalas, Bariachas, Nearija ir Šafatas, iš viso šeši.

3:23  Nearijos sūnūs: Eljoenajas, Ezekijas ir Azrikamas – trys.

3:24  Eljoenajo sūnūs: Hodavijas, Eljašibas, Pelaja, Akubas, Johananas, Delaja ir Ananis – septyni.

Chapter 4

4:1  Judo palikuonys: Perecas, Hecronas, Karmis, Hūras ir Šobalas.

4:2  Šobalo sūnus Reaja buvo Jahato tėvas, o Jahatas – Ahumajo ir Lahado tėvas. Tai coriečių giminės.

4:3  Etamo sūnūs: Jezreelis, Išma, Idbašas, jų sesuo buvo vardu Haclelponė.

4:4  Gedoro tėvas – Penuelis, Hušos – Ezeras. Šitie buvo Efratos pirmagimio Hūro, Betliejaus tėvo, palikuonys.

4:5  Tekojos tėvas Ašhūras turėjo dvi žmonas: Helą ir Naarą.

4:6  Su Naara jis turėjo Ahuzamą, Heferą, Temaną ir Ahaštarą.

4:7  Su Hela – Ceretą, Coharą ir Etnaną.

4:8  Kocas buvo Anubo ir Hacobebo tėvas ir Harumo sūnaus Aharhelio giminės protėvis.

4:9  Jabecas pasižymėjo tarp savo brolių. Jo motina jį praminė Jabecu, nes jo gimdymas buvo sunkus.

4:10  Jabecas šaukėsi Izraelio Dievo: „Norėčiau, kad Tu mane laimintum ir praplėstum mano krašto sienas, kad būtum su manimi ir saugotum mane nuo pikto, kad nepatirčiau vargo“. Dievas suteikė jam tai, ko jis prašė.

4:11  Šuho brolis Kelubas buvo Mehyro tėvas, Mehyras – Eštono tėvas,

4:12  Eštonui gimė Bet Rafa, Paseachas ir Tehina, Ir Nahašo tėvas. Šitie vyrai gyveno Rechos mieste.

4:13  Kenazo sūnūs: Otnielis ir Seraja. Otnielio sūnus – Hatatas.

4:14  Meonotajas buvo Ofros tėvas. Seraja iš Amatininkų slėnio buvo Joabo tėvas; jie buvo amatininkai.

4:15  Jefunės sūnaus Kalebo sūnūs: Iruvas, Ela ir Naamas. Elos sūnus buvo Kenazas.

4:16  Jehalėlelio sūnūs: Zifa, Zifas, Tirija ir Asarelis.

4:17  Ezros sūnūs: Jeteras, Meredas, Eferas ir Jalonas; be to, jam gimė Mirjama, Šamajas ir Išbachas, Eštemojos tėvas.

4:18  Jo žmona Jahudija pagimdė Jaredą – Gedoro tėvą, Heberą – Sochojo tėvą ir Jekutielį – Zanoacho tėvą. Šitie yra sūnūs Bitijos, faraono dukters, kurią paėmė Meredas.

4:19  Jo žmona Hodija buvo sesuo Nahamo, kuris buvo garmito Keilos ir maakatito Eštemojos tėvas.

4:20  Šimono sūnūs: Amnonas, Rina, Ben Hananas ir Tilonas. Išio sūnūs: Zohetas ir Benzohetas.

4:21  Judo sūnaus Šelos palikuonys: Lechos tėvas Eras, Marešos tėvas Lada, drobės audėjų giminė iš Bet Ašbėjos namų,

4:22  Jokimas ir Kozebos gyventojai, taip pat Jehoašas ir Sarafas, kuris viešpatavo Moabe, ir Jasubilehemas (pagal senus užrašus).

4:23  Jie buvo puodžiai, Netaimo bei Gederos gyventojai; jie gyveno pas karalių ir jam dirbo.

4:24  Simeono palikuonys: Nemuelis, Jaminas, Jaribas, Zerachas ir Saulius.

4:25  Jo sūnus – Šalumas, jo sūnus – Mibsamas, jo sūnus – Mišma.

4:26  Mišmos sūnūs: Hamuelis, jo sūnus – Zakūras, o jo sūnus – Šimis.

4:27  Šimis turėjo šešiolika sūnų bei šešias dukteris; bet jo broliai neturėjo daug vaikų ir jų giminė nedaugėjo kaip Judo.

4:28  Jie gyveno Beer Šeboje, Moladoje, Hacar Šuale,

4:29  Baloje, Eceme, Tolade,

4:30  Betuelyje, Hormoje, Ciklage,

4:31  Bet Markabote, Hacar Susime, Bet Biryje ir Šaaraime. Tai buvo jų miestai, iki pradėjo karaliauti Dovydas.

4:32  Jų kaimai buvo: Etamas, Ainas, Rimonas, Tochenas ir Ašanas;

4:33  jiems priklausė kaimai, esą prie šitų miestų, iki Baalo. Tai buvo jų gyvenvietės ir jų kilmė.

4:34  Mešobabas, Jamlechas, Amacijos sūnus Joša,

4:35  Joelis, Asielio sūnaus Serajos sūnaus Jošibijos sūnus Jehuvas,

4:36  Eljoenajas, Jaakoba, Ješohaja, Asaja, Adielis, Jesimielis, Benaja

4:37  ir Šemajos sūnaus Šimrio sūnaus Jedajos sūnaus Alono sūnaus Šifio sūnus Ziza.

4:38  Čia paminėti kunigaikščių vardai, kurie buvo giminių vadai. Jų šeimos labai augo;

4:39  jie su visa manta traukėsi į Gedoro apylinkes, į rytus nuo slėnio, norėdami susirasti ganyklų savo bandoms.

4:40  Šalis buvo plati ir rami, jie susirado labai gerų ganyklų. Ten pirmiau gyveno chamitai.

4:41  Visi čia išvardinti atsikėlė į tą kraštą Judo karaliaus Ezekijo laikais. Jie nugalėjo meunus, jų palapines sunaikino ir, juos visiškai pavergę, apsigyveno jų vietoje ir tebegyvena iki šių dienų, nes ten buvo geros ganyklos jų bandoms.

4:42  Be to, dalis tų simeonitų, penki šimtai vyrų, nužygiavo, vadovaujant Pelatijai, Nearijai, Refajai ir Uzieliui, Išio sūnums, į Seyro aukštumas.

4:43  Nugalėję ir išnaikinę amalekiečių likutį, ten apsigyveno ir tebegyvena iki šios dienos.

Chapter 5

5:1  Rubenas buvo Izraelio pirmagimis. Kadangi jis sutepė savo tėvo patalą, jo pirmagimio teisė buvo atiduota Izraelio sūnaus Juozapo sūnums; Rubenas nebuvo įrašytas į sąrašą pirmagimio teisėmis.

5:2  Nors Judas buvo galingiausias tarp savo brolių ir iš jo kilo kunigaikštis, bet pirmagimio teisė atiteko Juozapui.

5:3  Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.

5:4  Joelio palikuonys: Šemaja, jo sūnus – Gogas, jo sūnus – Šimis,

5:5  jo sūnus – Michėjas, jo sūnus – Reaja, jo sūnus – Baalas,

5:6  jo sūnus – Beera, kurį ištrėmė Asirijos karalius Tiglat Pileseras; jis buvo rubenų kunigaikštis.

5:7  Rubeno palikuonių šeimų sąrašas: Jejelis, Zacharijas

5:8  ir Bela, sūnus Azazo, sūnaus Šemos, sūnaus Joelio. Jo žemės tęsėsi nuo Aroerio iki Nebojo ir Baal Meono.

5:9  Į rytus jis išsiplėtė iki dykumos ir Eufrato upės, nes turėjo daug galvijų Gileado šalyje.

5:10  Sauliaus laikais jis kariavo su hagarais. Juos nugalėjęs, jis apsigyveno jų palapinėse visoje rytinėje Gileado šalyje.

5:11  Gado sūnūs gyveno greta jų Bašano šalyje iki Salchos:

5:12  vyriausiasis Joelis, po jo Šafamas, Jakanas ir Šafatas Bašane.

5:13  Jų broliai: Mykolas, Mešulamas, Šeba, Jorajas, Jakanas, Zija ir Eberas;

5:14  šitie buvo vaikai Abihailio, sūnaus Hūrio, sūnaus Jaroacho, sūnaus Gileado, sūnaus Mykolo, sūnaus Ješišajo, sūnaus Jachdajo, sūnaus Būzo.

5:15  Ahis, Gūnio sūnaus Abdielio sūnus, buvo vyriausiasis jų šeimose.

5:16  Jie gyveno Gileade, Bašane ir jiems priklausančiuose miestuose bei visuose Šarono priemiesčiuose iki savo ribų.

5:17  Jie visi buvo surašyti giminėmis Judo karaliaus Jotamo ir Izraelio karaliaus Jeroboamo laikais.

5:18  Rubenų, gadų ir pusėje Manaso giminės buvo karingų vyrų, galinčių nešioti skydą, kardą ir įtempti lanką; įgudusių kovoje buvo keturiasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt vyrų.

5:19  Jie kovojo su hagarais: Jetūru, Nafišu ir Nodabu.

5:20  Jie susilaukė pagalbos ir nugalėjo hagarus bei visus jų sąjungininkus. Jie šaukėsi Dievo mūšyje, ir Jis išklausė juos, nes jie Juo pasitikėjo.

5:21  Jie paėmė visa, ką priešai turėjo: penkiasdešimt tūkstančių kupranugarių, du šimtus penkiasdešimt tūkstančių avių, du tūkstančius asilų ir šimtą tūkstančių žmonių.

5:22  Daug buvo nužudyta, nes mūšis buvo Dievo. Jie gyveno jų vietoje iki ištrėmimo.

5:23  Pusė Manaso giminės gyveno Bašano krašte; jie išsiplėtė iki Baal Hermono, Senyro ir Hermono kalnų.

5:24  Jų šeimų galvos buvo Eferas, Išis, Elielis, Azrielis, Jeremija, Hodavija ir Jachdielis; galingi kariai, žymūs vyrai.

5:25  Jie nusikalto savo tėvų Dievui, paleistuvaudami su dievais svetimų tautų, kurias Dievas buvo išnaikinęs tuose kraštuose.

5:26  Izraelio Dievas pakėlė Asirijos karalių Pulą, kuris yra Tiglat Pileseras, ir jis ištrėmė rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Halachą, Haborą ir Harą prie Gozano upės, kur jie tebegyvena iki šios dienos.

Chapter 6

6:1  Levio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris.

6:2  Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.

6:3  Amramo vaikai: Aaronas, Mozė ir Mirjama. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.

6:4  Eleazaro palikuonys: Eleazaras buvo Finehaso tėvas, Finehasas – Abišūvos,

6:5  Abišūvas – Bukio, Bukis – Uco,

6:6  Ucas – Zeracho, Zerachas – Merajoto,

6:7  Merajotas – Amarijos, Amarija – Ahitubo,

6:8  Ahitubas – Cadoko, Cadokas – Ahimaaco,

6:9  Ahimaacas – Azarijos, Azarija – Johanano,

6:10  Johananas – Azarijos, kuris ėjo kunigo tarnystę šventykloje, kurią Saliamonas pastatė Jeruzalėje.

6:11  Azarija buvo Amarijos tėvas, Amarija—Ahitubo,

6:12  Ahitubas—Cadoko, Cadokas – Šalumo,

6:13  Šalumas – Hilkijos, Hilkija – Azarijos,

6:14  Azarija – Serajos, Seraja – Jehocadako,

6:15  Jehocadakas buvo išvestas, kai Viešpats ištrėmė Judą ir Jeruzalę karaliaus Nebukadnecaro rankomis.

6:16  Levio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris.

6:17  Geršomo sūnų vardai buvo Libnis ir Šimis.

6:18  Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.

6:19  Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Šitos yra Levio giminės šeimos.

6:20  Geršomo palikuonys: Libnis, jo sūnus – Jahatas, jo sūnus – Zima,

6:21  jo sūnus – Joachas, jo sūnus – Idojas, jo sūnus – Zerachas, jo sūnus – Jeotrajas.

6:22  Kehato palikuonys: jo sūnus – Aminadabas, jo sūnus – Korachas, jo sūnus – Asiras,

6:23  jo sūnus – Elkana, jo sūnus – Ebjasafas, jo sūnus – Asiras,

6:24  jo sūnus – Tahatas, jo sūnus – Ūrielis, jo sūnus – Uzija, jo sūnus – Saulius.

6:25  Elkanos sūnūs: Amasajas ir Ahimotas;

6:26  jo sūnus – Elkana, jo sūnus – Cofajas, jo sūnus – Nahatas,

6:27  jo sūnus – Eliabas, jo sūnus – Jerohamas, jo sūnus – Elkana.

6:28  Samuelio sūnūs: pirmagimis – Joelis, antrasis – Abija.

6:29  Merario palikuonys: jo sūnus – Machlis, jo sūnus – Libnis, jo sūnus – Šimis, jo sūnus – Uza,

6:30  jo sūnus Šima, jo sūnus – Hagija, jo sūnus – Asaja.

6:31  Šitie vyrai buvo Dovydo paskirti tarnauti giesmėmis Viešpaties namuose, kai skrynia buvo padėta į jos vietą.

6:32  Kol Saliamonas pastatė Viešpaties namus Jeruzalėje, jie tarnavo giedodami prie Susitikimo palapinės ir atlikdami tarnystę pagal savo eilę.

6:33  Iš Kehato giminės buvo giedotojas Hemanas, sūnus Joelio, sūnaus Samuelio,

6:34  sūnaus Elkanos, sūnaus Jerohamo, sūnaus Elielio, sūnaus Toacho,

6:35  sūnaus Cūfo, sūnaus Elkanos, sūnaus Mahato, sūnaus Amasajo,

6:36  sūnaus Elkanos, sūnaus Joelio, sūnaus Azarijos, sūnaus Sofonijos,

6:37  sūnaus Tahato, sūnaus Asiro, sūnaus Ebjasafo, sūnaus Koracho,

6:38  sūnaus Iccharo, sūnaus Kehato, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio.

6:39  Jo brolis Asafas buvo jam iš dešinės. Asafas buvo sūnus Berechijo, sūnaus Šimos,

6:40  sūnaus Mykolo, sūnaus Baasėjos, sūnaus Malkijos,

6:41  sūnaus Etnio, sūnaus Zeracho, sūnaus Adajos,

6:42  sūnaus Etano, sūnaus Zimo, sūnaus Šimio,

6:43  sūnaus Jahato, sūnaus Geršomo, sūnaus Levio.

6:44  Jų broliai iš Merario sūnų buvo jiems iš kairės: Etanas, sūnus Kišio, sūnaus Abdžio, sūnaus Malucho,

6:45  sūnaus Hašabijos, sūnaus Amacijos, sūnaus Hilkijos,

6:46  sūnaus Amcio, sūnaus Banio, sūnaus Šemero,

6:47  sūnaus Machlio, sūnaus Mušio, sūnaus Merario, sūnaus Levio.

6:48  Jų broliai levitai buvo paskirti įvairiems darbams Dievo namų palapinėje.

6:49  Aaronas ir jo sūnūs aukodavo aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir ant smilkymo aukuro; jie turėdavo tarnauti Šventų švenčiausiojoje ir sutaikinti Izraelį, kaip Dievo tarnas Mozė buvo įsakęs.

6:50  Aarono palikuonys: jo sūnus – Eleazaras, jo sūnus – Finehasas, jo sūnus – Abišūva,

6:51  jo sūnus – Bukis, jo sūnus – Uzis, jo sūnus – Zerachija,

6:52  jo sūnus – Merajotas, jo sūnus – Amarija, jo sūnus – Ahitubas,

6:53  jo sūnus – Cadokas, jo sūnus – Ahimaacas.

6:54  Šitos yra Aarono palikuonių iš Kehato giminės gyvenamos vietos, kaip jiems krito burtas.

6:55  Jiems davė Hebroną Judo žemėje ir ganyklas aplink jį,

6:56  tačiau miesto laukus su jo kaimais gavo Jefunės sūnus Kalebas.

6:57  Aarono palikuonims iš Judo žemių davė prieglaudos miestą Hebroną su ganyklomis, Libną su ganyklomis, Jatyrą su ganyklomis, Eštemoją su ganyklomis,

6:58  Hilezą su ganyklomis, Debyrą su ganyklomis,

6:59  Ašaną su ganyklomis, Bet Šemešą su ganyklomis;

6:60  iš Benjamino giminės – Gebą su ganyklomis, Alemetą su ganyklomis ir Anatotą su ganyklomis. Iš viso buvo trylika miestų visoms jų šeimoms.

6:61  Likusieji Kehato palikuonys gavo savo žemes iš pusės Manaso giminės – dešimt miestų.

6:62  Geršomo sūnų palikuonys gavo trylika miestų iš Isacharo, Ašero, Neftalio ir pusės Manaso giminės Bašane.

6:63  Merario sūnų palikuonys gavo žemes iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių – dvylika miestų.

6:64  Izraelitai davė levitams miestų su ganyklomis

6:65  burtų keliu iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių.

6:66  Kai kurie Kehato palikuonys gavo miestus su ganyklomis iš Efraimo giminės:

6:67  prieglaudos miestą Sichemą Efraimo aukštumose, Gezerą,

6:68  Jokmeamą, Bet Horoną,

6:69  Ajaloną ir Gat Rimoną;

6:70  iš pusės Manaso giminės – Anerą ir Bileamą.

6:71  Gersomitai gavo žemės: iš pusės Manaso giminės – Golaną Bašane ir Aštarotą;

6:72  iš Isacharo giminės – Kedešą, Daberatą,

6:73  Ramotą ir Anemą;

6:74  iš Ašero giminės – Mašalą, Abdoną,

6:75  Hukoką ir Rehobą;

6:76  iš Neftalio giminės – Kedešą Galilėjoje, Hamoną ir Kirjataimą; visus minėtus miestus jie gavo su ganyklomis.

6:77  Meraritai gavo: iš Zabulono giminės Rimoną ir Taborą;

6:78  anapus Jordano ties Jerichu iš Rubeno giminės – Becero miestą dykumoje, Jahcos miestą,

6:79  Kedemoto ir Mefaato miestus;

6:80  iš Gado giminės – Ramotą Gileade ir Mahanaimą,

6:81  Hešboną ir Jazerą. Visus miestus jie gavo su ganyklomis.

Chapter 7

7:1  Isacharo palikuonys: Tola, Pūva, Jašubas ir Šimronas – keturi sūnūs.

7:2  Tolos sūnūs: Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis – šeimų vadai, narsūs kovotojai. Jų giminės palikuonių Dovydo laikais buvo dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai.

7:3  Uzio sūnaus Izrachijos sūnūs: Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija; jie visi – šeimų vadai.

7:4  Jų giminės palikuonių, skaičiuojant šeimomis ir kariuomenės būriais, buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, nes jie turėjo daug žmonų ir vaikų.

7:5  Visoje Isacharo giminėje buvo aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai narsių karių.

7:6  Benjamino sūnūs: Bela, Becheras ir Jediaelis.

7:7  Belos sūnūs: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris; jie – šeimų vadai, narsūs kariai. Jų šeimų palikuonių buvo dvidešimt du tūkstančiai trisdešimt keturi.

7:8  Bechero sūnūs: Cemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas.

7:9  Šeimų palikuonių sąraše buvo dvidešimt tūkstančių du šimtai narsių karių.

7:10  Jediaelio sūnus – Bilhanas; Bilhano sūnūs: Jeušas, Benjaminas, Ehudas, Kenaana, Zetanas, Taršišas ir Ahišaharas.

7:11  Jie visi buvo giminės šeimų vadai; narsių karių, tinkančių karui, buvo septyniolika tūkstančių du šimtai vyrų.

7:12  Iro sūnūs: Šupimas ir Hupimas; Ahero sūnus – Hušimas.

7:13  Neftalio sūnūs: Jahacielis, Gūnis, Jeceras ir Šalumas, Bilhos palikuonys.

7:14  Manaso sūnūs, kuriuos pagimdė jo sugulovė aramėjė: Asrielis ir Machyras, Gileado tėvas.

7:15  Machyras paėmė į žmonas Hupimo ir Šupimo seserį, vardu Maaka; Machyro antrasis sūnus buvo Celofhadas, kuris turėjo tik dukteris.

7:16  Machyro žmona Maaka turėjo du sūnus: Perešą ir Šerešą; Šerešo sūnūs buvo Ulamas ir Rekemas.

7:17  Ulamo sūnus – Bedanas. Šitie buvo Gileado, Machyro sūnaus, Manaso anūko, palikuonys.

7:18  Jo sesuo Hamolecheta pagimdė Išhodą, Abiezerą ir Machlą.

7:19  Šemidos sūnūs: Achjanas, Šechemas, Likhis ir Aniamas.

7:20  Efraimo sūnus – Šutelachas, jo sūnus – Beredas, jo sūnus – Tahatas, jo sūnus – Eleada, jo sūnus – Tahatas,

7:21  jo sūnus – Zabadas, jo sūnus – Šutelachas, taip pat Ezeras ir Eleadas. Juos nužudė Gato vyrai, kai jie norėjo nuvaryti jų galvijus.

7:22  Jų tėvas Efraimas ilgai gedėjo savo sūnų. Jo broliai atėjo jį paguosti.

7:23  Jo žmona pagimdė dar vieną sūnų, kurį pavadino Berija, nes vaikas gimė šeimos nelaimės metu.

7:24  Jo duktė Šeera įkūrė žemutinį ir aukštutinį Bet Horoną ir Uzen Šeerą.

7:25  Refachas buvo jo sūnus, taip pat Rešefas, jo sūnus – Telachas, jo sūnus – Tahanas,

7:26  jo sūnus – Ladanas, jo sūnus – Amihudas, jo sūnus – Elišama,

7:27  jo sūnus – Nūnas, jo sūnus – Jozuė.

7:28  Jų nuosavybė ir gyvenvietės buvo Betelis su miesteliais, rytuose Naaranas, vakaruose Gazeras su miesteliais, taip pat ir Sichemo bei Gazos miestai su miesteliais.

7:29  Manaso palikuonys gyveno Bet Šeane, Taanache, Megide, Dore ir visuose tų miestų apylinkių kaimuose. Tai buvo Izraelio sūnaus Juozapo palikuonys.

7:30  Ašero sūnūs: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha.

7:31  Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis, kuris buvo Birzajo tėvas.

7:32  Heberas buvo Jafleto, Šomero, Hotamo ir jų sesers Šūvos tėvas.

7:33  Jafleto sūnūs: Pasachas, Bimhalas ir Ašvatas.

7:34  Jo brolio Šemero sūnūs: Ahis, Rohga, Jehuba ir Aramas.

7:35  Jo brolio Helemo sūnūs: Cofachas, Imna, Šelešas ir Amalas.

7:36  Cofacho sūnūs: Suachas, Harneferas, Šualas, Beris, Imra,

7:37  Beceras, Hodas, Šama, Šilša, Itranas ir Beera.

7:38  Jetero sūnūs: Jefunė, Pispa ir Ara.

7:39  Ulos sūnūs: Arachas, Hanielis ir Ricija.

7:40  Šitie buvo Ašero palikuonys, šeimų galvos, narsūs kariai, vyriausieji kunigaikščiai. Jų skaičius buvo dvidešimt šeši tūkstančiai karo tarnybai tinkamų vyrų.

Chapter 8

8:1  Benjamino pirmagimis buvo Bela, kiti – Ašbelis, Achrachas,

8:2  Noha ir Rafa.

8:3  Belos palikuonys: Adaras, Gera, Abihudas,

8:4  Abišūva, Naamanas, Ahoachas,

8:5  Gera, Šefufanas ir Huramas.

8:6  Ehudo palikuonys buvo Gebos gyventojai, šeimų vadai; jie buvo ištremti į Manahatą:

8:7  Naamanas, Ahija ir Gera, kuris buvo Uzos ir Ahihudo tėvas.

8:8  Šaharaimas susilaukė sūnų Moabo krašte, atleidęs savo žmonas Hušimą ir Baarą.

8:9  Jis vedė Hodešą ir susilaukė septynių sūnų: Jobabo, Cibijo, Mešo, Malkamo,

8:10  Jeuco, Sachijos ir Mirmos. Šitie jo sūnūs buvo šeimų vadai.

8:11  Su Hušima jis turėjo Abitubą ir Elpaalą.

8:12  Elpaalo sūnūs: Eberas, Mišamas ir Šemedas, kuris pastatė Onojo ir Lodo miestus bei jų miestelius.

8:13  Berija ir Šema buvo Ajalono gyventojų šeimų vadai; jie privertė pasitraukti Gato gyventojus.

8:14  Berijos sūnūs: Achjojas, Šašakas, Jeremotas,

8:15  Zebadija, Aradas, Ederas,

8:16  Mykolas, Išpa ir Joha.

8:17  Elpaalo sūnūs: Zebadija, Mešulamas, Hizkis, Heberas,

8:18  Išmerajas, Izlija ir Jobabas.

8:19  Šimio sūnūs: Jakimas, Zichris, Zabdis,

8:20  Elienajas, Ciletajas, Elielis,

8:21  Adaja, Beraja ir Šimratas.

8:22  Šašako sūnūs: Išpanas, Eberas, Elielis,

8:23  Abdonas, Zichris, Hananas,

8:24  Hananija, Elamas, Antotija,

8:25  Ifdėja ir Penuelis.

8:26  Jerohamo sūnūs: Šamšerajas, Šeharija, Atalija,

8:27  Jaarešija, Elija ir Zichris.

8:28  Šitie buvo šeimų vadai. Jie gyveno Jeruzalėje.

8:29  Gibeone gyveno Gibeono tėvas su žmona Maaka.

8:30  Jų pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti—Cūras, Kišas, Baalas, Nadabas,

8:31  Gedoras, Achjojas ir Zecheris.

8:32  Miklotui gimė Šima. Jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje.

8:33  Neras buvo Kišo tėvas, Kišas – Sauliaus, Saulius – Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas.

8:34  Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalo sūnus – Michėjas.

8:35  Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas.

8:36  Ahazas buvo Jehoados tėvas, Jehoada – Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris – Mocos,

8:37  Moca buvo Binėjos tėvas, Binėja – Rafos, Rafa – Eleasos, o Eleasa – Acelio.

8:38  Acelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą.

8:39  Jo brolio Ešeko sūnūs: pirmagimis – Ulamas, kiti – Jeušas ir Elifeletas.

8:40  Ulamo sūnūs buvo narsūs kariai ir geri šauliai. Ulamas turėjo šimtą penkiasdešimt palikuonių – sūnų ir anūkų. Visi šie yra Benjamino sūnūs.

Chapter 9

9:1  Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų.

9:2  Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai.

9:3  Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių.

9:4  Judo sūnaus Pereco palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis.

9:5  Šilojiečių palikuonys: pirmagimis – Asaja ir jo sūnūs.

9:6  Zeracho palikuonys: Jeuelis ir jų giminės – šeši šimtai devyniasdešimt žmonių.

9:7  Benjaminai: Saluvas – sūnus Mešulamo, sūnaus Hodavijos, sūnaus Ha Senūvos.

9:8  Jerohamo sūnus Ibnėja, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mešulamas – sūnus Šefatijos, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijos.

9:9  Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai.

9:10  Gyvenę Jeruzalėje kunigai: Jedaja, Jehojaribas, Jachinas

9:11  ir Azarija, sūnus Hilkijos, kuris buvo sūnus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo; jis buvo Dievo namų valdytojas.

9:12  Jerohamo sūnaus Adajos palikuonys buvo Pašhūras, Malkija, Masajas, Adielis, Jachzera, Mešulamas, Mešilemitas ir Imeras.

9:13  Kunigų, kurie buvo giminės šeimų vyresnieji, buvo tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt pajėgių vyrų šventyklos tarnybai.

9:14  Levitai: Šemaja – sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos iš merarių;

9:15  Bakbakaras, Herešas bei Galalas ir Matanija – sūnus Michėjo, sūnaus Zichrio, sūnaus Asafo;

9:16  Abdija – sūnus Šemajos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno, ir Elkanos sūnaus Asos sūnus Berechija, kuris gyveno netofiečių kaimuose.

9:17  Vartininkai buvo Šalumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas ir jų broliai. Šalumas buvo jų viršininkas.

9:18  Jie ėjo sargybą karaliaus vartų rytų pusėje. Šie levitai buvo vartų sargai.

9:19  Šalumas – sūnus Korės, sūnus Ebjasafo, sūnus Koracho, ir jo broliai iš jo tėvo namų, korachai, buvo Viešpaties palapinės durų sargai. Jų tėvai ėjo sargų pareigas prie Viešpaties palapinės įėjimo.

9:20  Eleazaro sūnus Finehasas anksčiau buvo jų viršininkas; Viešpats buvo su juo.

9:21  Mešelemijos sūnus Zacharija buvo sargas prie Susitikimo palapinės įėjimo.

9:22  Durų sargų buvo du šimtai dvylika. Jie buvo įtraukti į giminių sąrašus savo vietovėse. Juos paskyrė toms pareigoms Dovydas ir regėtojas Samuelis, nes jais pasitikėjo.

9:23  Jie ir jų sūnūs buvo įpareigoti eiti sargybą prie Viešpaties palapinės.

9:24  Sargyba budėdavo visose keturiose palapinės pusėse: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų.

9:25  Jų broliai, gyvenantieji kaimuose, kas septintą dieną privalėjo juos pakeisti ir septynias dienas eiti tas pareigas.

9:26  Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus.

9:27  Jų pareiga buvo kas naktį eiti sargybą prie Dievo namų, o rytą juos atidaryti.

9:28  Kai kuriems iš jų buvo pavesta tvarkyti tarnavimo reikmenis. Jie tikrindavo juos įnešant ir išnešant.

9:29  Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.

9:30  Kunigų pareigos buvo paruošti kvepalų mišinį.

9:31  Levitas Matitija, Šalumo pirmagimis, korachas, prižiūrėjo kepimą.

9:32  Kai kuriems Kehato giminės levitams buvo pavesta rūpintis padėtine duona, ją paruošti sabatui.

9:33  Kai kurie giesmininkai, levitų šeimų vadai, buvo laisvi nuo kitų pareigų. Jie gyveno prie šventyklos, nes dieną ir naktį jie turėjo tarnauti.

9:34  Šitie buvo savo kartos levitų šeimų vyriausieji ir gyveno Jeruzalėje.

9:35  Gibeone gyveno Gibeono tėvas Jejelis, kurio žmona buvo vardu Maaka.

9:36  Jo pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti – Cūras, Kišas, Baalas, Neras, Nadabas,

9:37  Gedoras, Achjojas, Zacharija ir Miklotas.

9:38  Miklotas buvo Šimamo tėvas; jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje.

9:39  Neras buvo Kišo tėvas, Kišas – Sauliaus, Saulius – Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas.

9:40  Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalas buvo Michėjo tėvas.

9:41  Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas.

9:42  Ahazas buvo Jaros tėvas, Jara – Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris – Mocos,

9:43  o Moca – Binėjos. Jo sūnus buvo Refaja, jo sūnus – Eleasa, jo sūnus – Azelis.

9:44  Azelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą.

Chapter 10

10:1  Filistinai kariavo su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir krito nužudyti ant Gilbojos kalno.

10:2  Filistinai persekiojo Saulių bei jo sūnus ir nužudė Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą.

10:3  Vyko smarki kova prieš Saulių, šauliai pataikė į Saulių ir jį sužeidė.

10:4  Tada Saulius tarė savo ginklanešiui: „Išsitrauk kardą ir juo perverk mane, kad šitie neapipjaustytieji atėję neišniekintų manęs“. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo.

10:5  Jo ginklanešys, pamatęs, kad Saulius miręs, irgi puolė ant savo kardo ir mirė kartu.

10:6  Taip mirė Saulius, jo trys sūnūs ir visi jo namai.

10:7  Izraelitai, kurie gyveno slėnyje, pamatę, kad jie pabėgo, o Saulius bei jo sūnūs mirę, paliko savo miestus ir bėgo. Atėję filistinai apsigyveno juose.

10:8  Kitą dieną filistinai, atėję apiplėšti užmuštųjų, rado Saulių ir tris jo sūnus žuvusius ant Gilbojos kalno.

10:9  Jie išrengė jį, paėmė jo galvą bei ginklus ir nešiojo po filistinų kraštą, skelbdami apie pergalę savo stabams ir tautai.

10:10  Jo ginklus jie padėjo savo dievų namuose, o jo galvą prikalė Dagono šventykloje.

10:11  Jabeš Gileado gyventojai išgirdo, ką filistinai padarė Sauliui.

10:12  Jų visi narsūs vyrai pakilo, paėmė Sauliaus bei jo sūnų lavonus, parnešė juos į Jabešą ir, palaidoję po ąžuolu, pasninkavo septynias dienas.

10:13  Taip mirė Saulius dėl savo nusikaltimo Viešpačiui ir Jo žodžiui, kurio jis nesilaikė, ir dėl to, kad ieškojo patarimo pas mirusiųjų dvasių iššaukėją.

10:14  Jis neieškojo Viešpaties, todėl Viešpats nužudė jį ir atidavė karalystę Jesės sūnui Dovydui.

Chapter 11

11:1  Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulas.

11:2  Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’“.

11:3  Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.

11:4  Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.

11:5  Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Tu neįeisi į miestą“. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.

11:6  Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu“. Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.

11:7  Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.

11:8  Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.

11:9  Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.

11:10  Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.

11:11  Hachmonis Jašobamas – vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.

11:12  Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.

11:13  Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,

11:14  jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.

11:15  Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.

11:16  Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys – Betliejuje.

11:17  Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: „Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?“

11:18  Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui

11:19  ir tarė: „Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė“. Tai padarė tie trys karžygiai.

11:20  Joabo brolis Abšajas buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.

11:21  Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.

11:22  Jehojados sūnus Benaja iš Kabceelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.

11:23  Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.

11:24  Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.

11:25  Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.

11:26  Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,

11:27  harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,

11:28  tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,

11:29  hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,

11:30  netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,

11:31  Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,

11:32  Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,

11:33  baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,

11:34  gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,

11:35  hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,

11:36  mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,

11:37  karmelietis Hecrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,

11:38  Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,

11:39  amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,

11:40  itritai Garebas ir Ira,

11:41  hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,

11:42  rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,

11:43  Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,

11:44  aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,

11:45  Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,

11:46  mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,

11:47  Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.

Chapter 12

12:1  Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose.

12:2  Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės.

12:3  Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs – Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas;

12:4  gibeonietis Išmaja – karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas;

12:5  harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas;

12:6  koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas;

12:7  Jerohamo sūnūs – Joela ir Zebadija iš Gedoro.

12:8  Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu – kalnų gazelei.

12:9  Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras – Abdija, trečias – Eliabas,

12:10  ketvirtas – Mišmana, penktas – Jeremija,

12:11  šeštas – Atajas, septintas – Elielis,

12:12  aštuntas – Johananas, devintas – Elzabadas,

12:13  dešimtas – Jeremijas, vienuoliktas – Machbanajas.

12:14  Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių.

12:15  Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus.

12:16  Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę.

12:17  Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: „Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia“.

12:18  Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: „Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!“ Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais.

12:19  Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: „Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę“.

12:20  Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai.

12:21  Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai.

12:22  Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė.

12:23  Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą.

12:24  Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai;

12:25  Simeono – septyni tūkstančiai šimtas,

12:26  Levio – keturi tūkstančiai šeši šimtai.

12:27  Be to, aaronitų vado Jehojados – trys tūkstančiai septyni šimtai,

12:28  Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų – dvidešimt du vadai;

12:29  Benjamino, Sauliaus giminaičių, – trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui.

12:30  Efraimo – dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų.

12:31  Iš pusės Manaso giminės – aštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi.

12:32  Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais;

12:33  Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų karių – penkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui.

12:34  Neftalio – tūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų;

12:35  Dano patyrusių karių – dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai;

12:36  Ašero tinkamų karo žygiui karių – keturiasdešimt tūkstančių;

12:37  Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų karių – šimtas dvidešimt tūkstančių.

12:38  Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi.

12:39  Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos.

12:40  Net Isacharo, Zabulono ir Neftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje.

Chapter 13

13:1  Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais, šimtininkais ir visais vadais,

13:2  visiems susirinkusiems tarė: „Jei jūs sutinkate ir jei tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus,

13:3  ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis mes nesikreipėme į Jį“.

13:4  Visi susirinkusieji jam pritarė, nes visai tautai patiko tas pasiūlymas.

13:5  Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Egipto Šihoro iki Hamato pargabenti Dievo skrynią iš Kirjat Jearimo.

13:6  Dovydas ir visas Izraelis nuvyko į Baalą – Kirjat Jearimą, kuris priklausė Judui, atgabenti Dievo skrynią, kuri vadinama Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu.

13:7  Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą.

13:8  Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų garsais.

13:9  Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką, norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo.

13:10  Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo akivaizdoje.

13:11  Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki šios dienos vadinama Perec-Uza.

13:12  Dovydas išsigando tą dieną Dievo, sakydamas: „Kaip aš galiu pargabenti Dievo skrynią pas save?“

13:13  Dovydas nevežė skrynios į Dovydo miestą; ji buvo nuvežta į gatiečio Obed Edomo namus.

13:14  Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką jis turėjo.

Chapter 14

14:1  Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus.

14:2  Dovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.

14:3  Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų.

14:4  Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,

14:5  Ibharas, Elišūva, Elpaletas,

14:6  Nogahas, Nefegas, Jafija,

14:7  Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

14:8  Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos.

14:9  Filistinai atėję sustojo Refajų slėnyje.

14:10  Dovydas klausė Dievo, sakydamas: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?“ Viešpats atsakė: „Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas“.

14:11  Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: „Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą“. Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu.

14:12  Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti.

14:13  Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje.

14:14  Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: „Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės.

14:15  Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę“.

14:16  Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gezero.

14:17  Dovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose.

Chapter 15

15:1  Dovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai,

15:2  Dovydas sakė: „Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti“.

15:3  Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties skrynią į jai paruoštą vietą.

15:4  Dovydas surinko Aarono palikuonis ir levitus:

15:5  Kehato palikuonių buvo vyriausiasis Ūrielis ir jo broliai – šimtas dvidešimt;

15:6  Merario palikuonių – vyriausiasis Asaja ir jo broliai – du šimtai dvidešimt;

15:7  Geršomo palikuonių – vyriausiasis Joelis ir jo broliai – šimtas trisdešimt;

15:8  Elicafano palikuonių – vyriausiasis Šemaja ir jo broliai – du šimtai;

15:9  Hebrono palikuonių – vyriausiasis Elielis ir jo broliai – aštuoniasdešimt;

15:10  Uzielio palikuonių – vyriausiasis Aminadabas ir jo broliai – šimtas dvylika.

15:11  Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą

15:12  ir jiems tarė: „Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau.

15:13  Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome“.

15:14  Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią.

15:15  Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.

15:16  Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą.

15:17  Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių – Kušajo sūnų Etaną,

15:18  su jais kitos eilės tarnautojus: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją bei vartininkus Obed Edomą ir Jejelį.

15:19  Giedotojai Hemanas, Asafas ir Etanas skambino variniais cimbolais,

15:20  Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino psalteriais.

15:21  Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino arfomis seminitų gaida.

15:22  Kenanijas buvo levitų giedojimo mokytojas, nes buvo įgudęs giedoti.

15:23  Berechija ir Elkana buvo durininkai prie skrynios.

15:24  Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras trimitavo priešais Dievo skrynią. Obed Edomas ir Jehija buvo durininkai prie skrynios.

15:25  Dovydas, Izraelio vyresnieji ir tūkstantininkai su džiaugsmu ėjo pargabenti Viešpaties Sandoros skrynios iš Obed Edomo namų.

15:26  Kadangi Dievas padėjo levitams, nešusiems Viešpaties Sandoros skrynią, tai jie aukojo septynis jaučius ir septynis avinus.

15:27  Dovydas vilkėjo plonos drobės drabužiais kaip visi levitai, kurie nešė skrynią, giesmininkai ir Kenanija, kuris vadovavo giedojimui; Dovydas vilkėjo dar ir lininį efodą.

15:28  Taip izraelitai gabeno Viešpaties Sandoros skrynią džiūgaudami, rago, trimitų, cimbolų, arfų ir psalterių garsams palydint.

15:29  Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė grojantį bei šokantį karalių Dovydą ir paniekino jį savo širdyje.

Chapter 16

16:1  Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje.

16:2  Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu

16:3  ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.

16:4  Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.

16:5  Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo – Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais.

16:6  Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

16:7  Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:

16:8  „Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.

16:9  Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.

16:10  Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

16:11  Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.

16:12  Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.

16:13  Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

16:14  Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

16:15  Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

16:16  sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

16:17  Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,

16:18  sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.

16:19  Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

16:20  Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

16:21  Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:

16:22  ‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.

16:23  Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,

16:24  apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.

16:25  Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

16:26  Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.

16:27  Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.

16:28  Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!

16:29  Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

16:30  Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.

16:31  Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’

16:32  Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!

16:33  Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.

16:34  Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

16:35  Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.

16:36  Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius“. Visa tauta tarė: „Amen“, ir šlovino Viešpatį.

16:37  Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,

16:38  taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.

16:39  Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje

16:40  nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.

16:41  Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

16:42  Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

16:43  Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.

Chapter 17

17:1  Gyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: „Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skrynia – palapinėje“.

17:2  Natanas atsakė Dovydui: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi“.

17:3  Tą pačią naktį Dievo žodis atėjo Natanui:

17:4  „Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau.

17:5  Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau Izraelį iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau iš palapinės į palapinę, iš pastogės į pastogę.

17:6  Ar Aš, keliaudamas su Izraeliu, esu sakęs kuriam Izraelio teisėjui, kam pavesdavau ganyti mano tautą: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’

17:7  Sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai, Izraeliui.

17:8  Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai; išnaikinau visus tavo priešus priešais tave; tavo vardą padariau garsų kaip žemės didžiūnų vardą.

17:9  Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nespaustų jų, kaip pradžioje,

17:10  ir nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti Izraelį. Aš pažeminsiu visus tavo priešus; be to, Aš sakau tau, kad Viešpats pastatys tau namus.

17:11  Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę.

17:12  Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams.

17:13  Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave.

17:14  Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’“.

17:15  Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.

17:16  Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: „Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei.

17:17  Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve!

17:18  Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną.

17:19  Dėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus.

17:20  Viešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.

17:21  Ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų Tavo tautai, Izraeliui, pas kurią Dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią Tu išpirkai iš Egipto vergijos.

17:22  Tu, Viešpatie, padarei Izraelį savo tauta visiems laikams ir tapai jos Dievu.

17:23  Dabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei.

17:24  Įtvirtink tai, kad Tavo vardas būtų aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’. Tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje.

17:25  Tu, Dieve, pasakei savo tarnui, kad pastatysi jam namus, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje melstis Tavo akivaizdoje.

17:26  Viešpatie, Tu esi Dievas ir pažadėjai savo tarnui šitą gerovę.

17:27  Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai“.

Chapter 18

18:1  Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius.

18:2  Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.

18:3  Po to Dovydas sumušė Hamato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.

18:4  Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų.

18:5  Kai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų.

18:6  Dovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.

18:7  Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę.

18:8  Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus.

18:9  Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezero kariuomenę,

18:10  siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.

18:11  Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.

18:12  Cerujos sūnus Abšajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų.

18:13  Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.

18:14  Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai.

18:15  Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,

18:16  Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša – raštininkas,

18:17  Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus.

Chapter 19

19:1  Amonitų karalius Nahašas mirė, ir jo sūnus pradėjo karaliauti jo vietoje.

19:2  Dovydas sakė: „Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man“. Ir Dovydas siuntė pasiuntinius paguosti jo dėl tėvo. Dovydo tarnai atėjo į Amono žemę pas Hanūną jo paguosti.

19:3  Bet Amono kunigaikščiai tarė Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas, pagerbdamas tavo tėvą, atsiuntė pas tave guodėjus? Ar ne apžiūrėti, išžvalgyti ir sunaikinti kraštą?“

19:4  Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems barzdas, nukirpo jų drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.

19:5  Dovydas, sužinojęs, kas įvyko, pasiuntė vyrus jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti. Karalius sakė: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada sugrįžkite“.

19:6  Kai amonitai suprato, kad tapo nepakenčiami Dovydui, Hanūnas siuntė tūkstantį talentų sidabro pasamdyti iš Mesopotamijos, Sirijos ir Cobos kovos vežimų ir raitelių.

19:7  Jie pasamdė trisdešimt du tūkstančius kovos vežimų ir Maakos karalių su jo kariuomene. Jie atvykę pasistatė stovyklą ties Medeba, o amonitai susirinko iš savo miestų ir išėjo į karą.

19:8  Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.

19:9  Amonitai išsirikiavo kovai prie miesto vartų, o karaliai, kurie atėjo padėti, stovėjo atvirame lauke.

19:10  Joabas pamatė, kad prieš jį ruošiamas puolimas iš priekio ir iš užnugario; jis išrinko Izraelio geriausius karius ir išrikiavo prieš sirus.

19:11  Likusius žmones jis pavedė savo broliui Abšajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.

19:12  Joabas sakė broliui: „Jei sirai bus per stiprūs man, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.

19:13  Būk drąsus, narsiai kovokime už savo tautą ir už savo Dievo miestus. O Viešpats tedaro, kaip jam atrodo tinkama“.

19:14  Joabas ir su juo buvę žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo.

19:15  Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, irgi bėgo nuo jo brolio Abšajo ir užsidarė mieste. Tuomet Joabas sugrįžo į Jeruzalę.

19:16  Sirai, pamatę, kad Izraelis juos nugalėjo, siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirus, gyvenusius anapus upės. Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas vadovavo kariuomenei.

19:17  Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visus izraelitus, persikėlė per Jordaną ir išsirikiavo mūšiui. Kai Dovydas išsirikiavo prieš sirus, jie kovojo su juo.

19:18  Bet sirai bėgo nuo Izraelio; Dovydas sunaikino septynis tūkstančius kovos vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų; žuvo ir kariuomenės vadas Šofachas.

19:19  Hadadezero tarnai, pamatę, kad jie Izraelio nugalėti, padarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais. Nuo to laiko sirai nebepadėdavo amonitams.

Chapter 20

20:1  Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Joabas, surinkęs kariuomenę, nusiaubė amonitų šalį ir apgulė Rabą; Dovydas buvo pasilikęs Jeruzalėje. Joabas nugalėjo Rabą ir ją sugriovė.

20:2  Dovydas nuėmė jų karaliui karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išgabeno iš miesto labai daug grobio.

20:3  Miesto gyventojus jis pristatė prie pjūklų, geležinių akėčių ir kirvių. Taip Dovydas pasielgė su visais užimtais amonitų miestais. Vėliau Dovydas su visa kariuomene sugrįžo į Jeruzalę.

20:4  Po to prie Gezero kilo karas su filistinais. Tuomet hušietis Sibechajas nukovė Sipają, milžinų palikuonį, ir jie buvo pažeminti.

20:5  Vėl kilus karui su filistinais, Jayro sūnus Elhananas nukovė Lachmį, gatiečio Galijoto brolį, kurio ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas.

20:6  Po to dar kartą įvyko kova prie Gato. Ten buvo aukšto ūgio vyras, kuris turėjo po šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos; jis buvo kilęs iš milžinų.

20:7  Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus.

20:8  Šitie buvo kilę iš Gato milžinų; juos nužudė Dovydas ir jo tarnai.

Chapter 21

21:1  Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą.

21:2  Dovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: „Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių“.

21:3  Joabas atsakė: „Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?“

21:4  Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę.

21:5  Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Jude – keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių.

21:6  Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas.

21:7  Dievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį.

21:8  Dovydas tarė Dievui: „Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau“.

21:9  Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui:

21:10  „Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’“.

21:11  Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: „Pasirink, ką nori:

21:12  trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardą – marą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam“.

21:13  Dovydas atsakė Gadui: „Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas“.

21:14  Viešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų.

21:15  Dievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: „Užteks! Nuleisk savo ranką!“ Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo.

21:16  Dovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę.

21:17  Dovydas tarė: „Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!“

21:18  Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime.

21:19  Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu.

21:20  Ornanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius.

21:21  Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės.

21:22  Dovydas sakė Ornanui: „Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje“.

21:23  Ornanas atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukai – visa tau duodu“.

21:24  Karalius Dovydas atsakė Ornanui: „Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja“.

21:25  Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso.

21:26  Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro.

21:27  Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą.

21:28  Kai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo.

21:29  Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje.

21:30  Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo.

Chapter 22

22:1  Dovydas tarė: „Čia Viešpaties Dievo namai ir aukuras Izraelio deginamajai aukai“.

22:2  Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti.

22:3  Dovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti;

22:4  taip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų.

22:5  Dovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų.

22:6  Dovydas, pasišaukęs savo sūnų Saliamoną, įsakė jam pastatyti namus Viešpačiui, Izraelio Dievui.

22:7  Jis tarė Saliamonui: „Mano sūnau, aš buvau sumanęs statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui,

22:8  bet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje.

22:9  Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis.

22:10  Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’.

22:11  Mano sūnau, Viešpats tebūna su tavimi, kad sėkmingai pastatytum Viešpaties, savo Dievo, namus, kaip Jis kalbėjo.

22:12  Tegul Viešpats suteikia tau išminties bei supratimo ir paskiria tave Izraelio valdovu; tik laikykis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų.

22:13  Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei.

22:14  Aš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti.

22:15  Be to, tavo žinioje yra daug amatininkų: akmenskaldžių, mūrininkų, statybininkų ir visokių meistrų bet kuriam darbui atlikti.

22:16  Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi“.

22:17  Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui:

22:18  „Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai.

22:19  Nukreipkite savo širdis ir sielas ieškoti Viešpaties, savo Dievo. Pastatykite Viešpaties Dievo šventyklą, kad Viešpaties Sandoros skrynia ir šventi Dievo indai būtų įnešti į namus, kurie bus pastatyti Viešpaties vardui“.

Chapter 23

23:1  Kai Dovydas paseno ir sulaukė daug metų, jis savo vieton paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi.

23:2  Dovydas sukvietė visus Izraelio kunigaikščius ir levitus.

23:3  Buvo suskaičiuoti levitai, sulaukę trisdešimties metų ir vyresni. Jų skaičius buvo trisdešimt aštuoni tūkstančiai vyrų.

23:4  Iš jų tarnystei Viešpaties namuose buvo paskirta dvidešimt keturi tūkstančiai, šeši tūkstančiai – vyresniaisiais ir teisėjais,

23:5  keturi tūkstančiai – vartininkais, o keturi tūkstančiai šlovino Viešpatį instrumentais, kuriuos padirbdino Dovydas.

23:6  Dovydas suskirstė juos pagal tris Levio sūnus: Geršoną, Kehatą ir Merarį.

23:7  Geršonai buvo Ladanas ir Šimis.

23:8  Ladano sūnūs: pirmasis – Jehielis, kiti – Zetamas ir Joelis.

23:9  Šimio sūnūs: Šelomitas, Hazielis ir Haranas, iš viso trys. Šitie buvo Ladano šeimų vyresnieji.

23:10  Šimio sūnūs: Jahatas, Ziza, Jeušas ir Berija, iš viso keturi.

23:11  Jahatas buvo pirmutinis, o Ziza – antrasis. Jeušas ir Berija neturėjo daug sūnų; jie buvo laikomi viena šeima.

23:12  Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis, iš viso keturi.

23:13  Amramo sūnūs: Aaronas ir Mozė. Aaronas ir jo sūnūs buvo paskirti tarnauti Švenčiausioje, smilkyti Viešpaties akivaizdoje, Jam tarnauti ir laiminti Jo vardu.

23:14  Dievo vyro Mozės sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės.

23:15  Mozės sūnūs – Geršomas ir Eliezeras.

23:16  Geršomo sūnus buvo Šebuelis.

23:17  Eliezero sūnus buvo Rehabija; Eliezeras neturėjo kitų vaikų, o Rehabijos sūnų buvo nepaprastai daug.

23:18  Iccharo sūnus Šelomitas buvo vyriausias.

23:19  Hebrono sūnūs: pirmasis – Jerijas, antrasis – Amarija, trečiasis – Jahazielis ir ketvirtasis – Jekamamas.

23:20  Uzielio sūnūs: pirmasis – Michėjas ir antrasis – Išija.

23:21  Merario sūnūs – Machlis ir Mušis. Machlio sūnūs – Eleazaras ir Kišas.

23:22  Eleazaras mirė, neturėdamas sūnų, tik dukteris, kurias vedė Kišo sūnūs, jų pusbroliai.

23:23  Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas, trys.

23:24  Šitie buvo Levio palikuonys, vyresnieji savo tėvų namuose, surašyti pavieniui vardais; dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, kurie atliko tarnystę Viešpaties namuose.

23:25  Dovydas sakė: „Viešpats, Izraelio Dievas, suteikė ramybę savo tautai, kad jie gyventų Jeruzalėje per amžius.

23:26  Levitams nebereikės nešioti palapinės ir indų, reikalingų tarnavimui šventykloje“.

23:27  Pagal paskutinius Dovydo žodžius levitai, dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, buvo suskaičiuoti.

23:28  Jų tarnavimas buvo padėti aaronitams Viešpaties namų tarnyboje, tvarkyti kiemus ir kambarius, valyti bei prižiūrėti šventyklos reikmenis ir atlikti visus darbus prie Dievo namų;

23:29  parūpinti padėtinę duoną, miltus valgomajai aukai, neraugintus papločius, keptas ir maišytas su aliejumi aukas, svarsčius bei saikus;

23:30  kas rytą ir vakarą dėkoti ir šlovinti Viešpatį,

23:31  aukojant deginamąsias aukas per sabatą, jauną mėnulį ir kitomis šventėmis, kaip buvo nustatyta.

23:32  Jie turėjo saugoti Susitikimo palapinę, šventyklą ir savo brolius Aarono sūnus, tarnaudami Viešpaties namuose.

Chapter 24

24:1  Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.

24:2  Nadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.

24:3  Dovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis.

24:4  Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro – aštuoni.

24:5  Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro.

24:6  Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos.

24:7  Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja,

24:8  Harimas, Seorimas,

24:9  Malkija, Mijaminas,

24:10  Hakocas, Abija,

24:11  Ješūva, Šechanijas,

24:12  Eljašibas, Jakimas,

24:13  Hupa, Ješebabas,

24:14  Bilga, Imeras,

24:15  Hezyras, Hapicecas,

24:16  Petachija, Ezechielis,

24:17  Jachinas, Gamulas,

24:18  Delajas ir Maazijas.

24:19  Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas.

24:20  Kiti Levio palikuonys: Amramo – Šubaelis, Šubaelio – Jechdijas.

24:21  Rehabijo vyriausias sūnus buvo Išija.

24:22  Iccharų – Šelomotas, Šelomoto – Jahatas.

24:23  Iš Hebrono – Jerijas, Amarijas, Jahazielis, Jekamamas.

24:24  Uzielio – Michėjas, Michėjo – Šamyras.

24:25  Michėjo brolis – Išija, Išijos sūnus – Zacharijas.

24:26  Merario sūnūs – Machlis ir Mušis. Jaazijo sūnus – Benas.

24:27  Merario palikuonys iš jo sūnaus Jaazijo: Benas, Šohamas, Zakūras ir Ibris.

24:28  Machlio – Eleazaras, kuris neturėjo sūnų.

24:29  Kišo sūnus – Jerahmeelis.

24:30  Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas. Šitie buvo levitų palikuonys.

24:31  Taip pat burtų keliu jie, tiek šeimos vyriausias, tiek jauniausias, nustatė eilę kaip ir jų broliai aaronitai karaliaus Dovydo, kunigų Cadoko ir Ahimelecho ir levitų šeimų vyresniųjų akivaizdoje.

Chapter 25

25:1  Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai.

25:2  Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų.

25:3  Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam.

25:4  Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas.

25:5  Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris.

25:6  Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui.

25:7  Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę.

25:8  Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys.

25:9  Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras – Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:10  Trečias – Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:11  Ketvirtas – Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:12  Penktas – Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:13  Šeštas – Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:14  Septintas – Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:15  Aštuntas – Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:16  Devintas – Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:17  Dešimtas – Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:18  Vienuoliktas – Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:19  Dvyliktas – Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:20  Tryliktas – Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:21  Keturioliktas – Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:22  Penkioliktas – Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:23  Šešioliktas – Hananijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:24  Septynioliktas – Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:25  Aštuonioliktas – Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:26  Devynioliktas – Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:27  Dvidešimtas – Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:28  Dvidešimt pirmas – Hotyrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:29  Dvidešimt antras – Gidalčiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:30  Dvidešimt trečias – Mahazijotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

25:31  Dvidešimt ketvirtas – Romamti Ezerui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

Chapter 26

26:1  Vartininkų paskirstymas. Korės sūnaus Mešelemijos iš Asafo giminės sūnūs:

26:2  pirmagimis – Zacharijas, kiti – Jedijaelis, Zebadijas, Jatnielis,

26:3  Elamas, Johananas, Eljehoenajas.

26:4  Obed Edomo sūnūs: pirmagimis – Šemaja, kiti – Jehozabadas, Joachas, Sacharas, Netanelis,

26:5  Amielis, Isacharas, Peuletajas – aštuoni, nes Dievas jį laimino.

26:6  Šemaja turėjo sūnų; jie buvo šeimų vyresnieji, karžygiai.

26:7  Šemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas, Elzabadas ir jo broliai Elihuvas ir Semachijas, kurie buvo stiprūs vyrai.

26:8  Obed Edomo palikuonių su sūnumis ir broliais, tinkančių tarnybai vyrų, iš viso šešiasdešimt du.

26:9  Mešelemijos šeimos buvo aštuoniolika stiprių vyrų.

26:10  Merario sūnaus Hosos sūnūs: vyriausias buvo Šimris, nors jis nebuvo pirmagimis, jo tėvas jį paskyrė vyriausiuoju,

26:11  Hilkijas, Tebalijas ir Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių buvo trylika vyrų.

26:12  Vartininkų vyresnieji pasiskirstė tarnauti prie Viešpaties namų pagal eilę,

26:13  mesdami burtus kaip mažas, taip ir didelis, pagal savo tėvo namus prie kiekvienų vartų.

26:14  Rytų vartai teko Šelemijai, šiauriniai – jo sūnui Zacharijui, išmintingam patarėjui.

26:15  Obed Edomui – pietų vartai, jo sūnums – sandėliai.

26:16  Šupimui ir Hosai – vakarų ir Šalecheto vartai prie kalvos vieškelio, kur sargybinis prie sargybinio stovėdavo.

26:17  Rytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje – keturi, pietinėje – keturi, o prie sandėlių – po du.

26:18  Vakarinėje pusėje buvo keturi prie vieškelio, du – prie priestato.

26:19  Šitie vyrai buvo vartininkų grupių vyresnieji, korachų ir Merario palikuonys.

26:20  Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus.

26:21  Geršono Ladano palikuonis – Jehielis.

26:22  Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais.

26:23  Iš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvo

26:24  Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas.

26:25  Jo brolio Eliezero sūnus – Rehabijas, jo sūnus – Izaijas, jo sūnus – Jehoramas, jo sūnus – Zichris ir jo sūnus – Šelomitas.

26:26  Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję.

26:27  Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams,

26:28  ir visi turtai, gauti iš regėtojo Samuelio, Kišo sūnaus Sauliaus, Nero sūnaus Abnero ir Cerujos sūnaus Joabo, buvo pavesti Šelomito ir jo brolių priežiūrai.

26:29  Iccharitas Kenanijas ir jo sūnūs buvo paskirti Izraelyje valdytojais ir teisėjais.

26:30  Hebronas Hašabijas ir jo giminės, tūkstantis septyni šimtai narsių vyrų, buvo paskirti Jordano vakaruose esantiems izraelitams viršininkais Viešpaties reikalams ir karaliaus tarnybai.

26:31  Vyriausias tarp hebronų buvo Jerija. Jie buvo suskaityti šeimomis keturiasdešimtaisiais Dovydo valdymo metais. Buvo rasta narsių vyrų, gyvenančių Gileado Jazere,

26:32  du tūkstančiai septyni šimtai. Karalius Dovydas pavedė jiems valdyti rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės visuose Dievo ir karaliaus reikaluose.

Chapter 27

27:1  Šie yra Izraelio šeimų vyresnieji, kariuomenės būrių vadai ir karaliaus valdininkai. Tie būriai keisdavosi kas mėnesį. Kiekviename būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai vyrų.

27:2  Pirmojo mėnesio būrio vyresnysis – Jašobamas, Zabdielio sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:3  Jis buvo iš Pereco vaikų, vyriausiasis iš visų pirmo mėnesio vadų.

27:4  Antrojo mėnesio būrio vyresnysis – ahoachas Dodajas. Jo būryje vadas buvo ir Miklotas. Iš viso būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:5  Trečiojo mėnesio kariuomenės vyresnysis – vyriausiojo kunigo Jehojados sūnus Benaja. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:6  Jis buvo vyriausiasis tarp trisdešimties karžygių. Jo būryje buvo jo sūnus Amizabadas.

27:7  Ketvirtojo mėnesio – Joabo brolis Asaelis, o po jo – Zebadija, jo sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:8  Penktojo mėnesio – izrachas Šamhutas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:9  Šeštojo mėnesio – Ikešo sūnus Ira, tekojietis. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:10  Septintojo mėnesio – efraimas Helecas iš Pelojos. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:11  Aštuntojo mėnesio – hušietis Sibechajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:12  Devintojo mėnesio – anatotietis Abiezeras iš Benjamino. Jo būryje buo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:13  Dešimtojo mėnesio – netofietis Mahrajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:14  Vienuoliktojo mėnesio – Benaja iš Piratono, efraimas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:15  Dvyliktojo mėnesio – netofietis Heldajas iš Otnielio. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.

27:16  Izraelio giminių vyresnieji: rubenams – Zichrio sūnus Eliezeras; simeonams – Maakos sūnus Šefatijas;

27:17  levitams – Kemuelio sūnus Hašabija, aaronitams – Cadokas;

27:18  Judui – Elihuvas, vienas iš Dovydo brolių; Isacharui – Mykolo sūnus Omris;

27:19  Zabulonui – Abdijo sūnus Isšmajas; Neftaliui – Azrielio sūnus Jerimotas;

27:20  efraimams – Azazijo sūnus Ozėjas; pusei Manaso giminės – Pedajo sūnus Joelis;

27:21  pusei Manaso giminės Gileade – Zacharijo sūnus Idojas; Benjaminui – Abnero sūnus Jaasielis;

27:22  Danui – Jerohamo sūnus Azarelis. Šitie buvo Izraelio giminių kunigaikščiai.

27:23  Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Viešpats buvo pažadėjęs padauginti Izraelį kaip žvaigždes danguje.

27:24  Cerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs skaičiuoti izraelitus, bet nebaigė, nes Izraelis už tai buvo nubaustas. Šis skaičiavimas nepateko į karaliaus Dovydo metraščius.

27:25  Karaliaus turtus saugojo Adielio sūnus Azmavetas. Tuos gi turtus, kurie buvo miestuose, kaimuose ir bokštuose – Uzijo sūnus Jehonatanas;

27:26  lauko darbus prižiūrėjo Kelubo sūnus Ezris;

27:27  vynuogynus – Šimis iš Ramos; vyno atsargas – šefamietis Zabdis;

27:28  alyvmedžius ir figmedžius, augusius Šefeloje, – gederietis Baal Hananas; aliejaus sandėlius – Joasas;

27:29  galvijus, kurie ganėsi Šarone, – šaronietis Šitrajas; galvijus slėniuose – Adlajo sūnus Šafatas;

27:30  kupranugarius – izmaelitas Obilas; asilus – meronotietis Jechdijas;

27:31  avis ir ožkas – hagaras Jazizas. Šitie buvo karaliaus Dovydo nuosavybės vyriausieji prižiūrėtojai.

27:32  Dovydo dėdė Jehonatanas, išmintingas ir raštingas vyras, buvo patarėjas, o Hachmonio sūnus Jehielis mokė karaliaus sūnus.

27:33  Ahitofelis buvo karaliaus patarėjas, o archas Hušajas buvo karaliaus draugas.

27:34  Po Ahitofelio buvo Benajos sūnus Jehojada ir Abjataras, o vyriausiasis karaliaus kariuomenės vadas buvo Joabas.

Chapter 28

28:1  Dovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius.

28:2  Karalius atsistojęs tarė: „Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai,

28:3  bet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’.

28:4  Tačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi.

28:5  Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį.

28:6  Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas.

28:7  Be to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’.

28:8  Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius.

28:9  O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams.

28:10  Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai“.

28:11  Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios;

28:12  taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos,

28:13  patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų.

28:14  Jis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį:

28:15  auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį.

28:16  Taip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams,

28:17  gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį;

28:18  smilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią.

28:19  Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus.

28:20  Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: „Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus.

28:21  Kunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus“.

Chapter 29

29:1  Karalius Dovydas tarė izraelitams: „Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko, dar jaunas ir nepatyręs, o darbas – didelis, nes rūmai ne žmogui, bet Viešpačiui Dievui.

29:2  Iš visų jėgų paruošiau aukso Dievo namų auksiniams reikmenims, sidabro – sidabriniams, vario – variniams, geležies – geležiniams, medžio – mediniams; taip pat onikso ir spalvotų akmenų mozaikai, įvairių brangių akmenų ir gausybę marmuro.

29:3  Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro:

29:4  tris tūkstančius talentų Ofyro aukso, septynis tūkstančius talentų valyto sidabro sienoms aptraukti,

29:5  aukso auksiniams ir sidabro sidabriniams dirbiniams, kuriuos padarys meistrai. Kas iš jūsų šiandien laisva valia norėtų aukoti Viešpačiui?“

29:6  Izraelio giminių ir šeimų vadai, tūkstantininkai, šimtininkai bei karaliaus darbų vyriausieji prievaizdai aukojo dosniai

29:7  ir davė Dievo namų statybai penkis tūkstančius talentų aukso ir dešimt tūkstančių auksinių monetų; dešimt tūkstančių talentų sidabro, aštuoniolika tūkstančių talentų vario ir šimtą tūkstančių talentų geležies.

29:8  Kas turėjo brangių akmenų, atidavė juos Viešpaties namų iždui, geršono Jehielio globon.

29:9  Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.

29:10  Dovydas garbino Viešpatį susirinkusiųjų akivaizdoje ir tarė: „Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve!

29:11  Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko.

29:12  Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės.

29:13  Mūsų Dieve, mes dėkojame Tau ir giriame Tavo šlovingą vardą.

29:14  Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs.

29:15  Mes esame svetimi ir ateiviai Tavo akivaizdoje, kaip buvo ir mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje kaip šešėlis ir nė vienas nepasiliekame.

29:16  Viešpatie, mūsų Dieve, visa, ką mes šiandien aukojame Tavo namams, Tavo šventajam vardui, ateina iš Tavęs ir yra Tavo!

29:17  Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai.

29:18  Viešpatie, mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išlaikyk savo tautos širdžių nusistatymą tokį, koks jis šiandien, kad jie liktų Tau ištikimi.

29:19  O mano sūnui Saliamonui duok tobulą širdį, kad jis laikytųsi Tavo įsakymų, nuostatų bei paliepimų ir pastatytų šventyklą, kuriai paruošiau reikalingų medžiagų“.

29:20  Tuomet Dovydas tarė susirinkusiems: „Garbinkite Viešpatį, savo Dievą“. Susirinkusieji parpuolė ant žemės prieš Viešpatį bei karalių ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą.

29:21  Kitą dieną jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas: tūkstantį jaučių, tūkstantį avinų, tūkstantį ėriukų su priklausančiomis geriamosiomis ir padėkos aukomis, kad maisto užtektų visiems izraelitams.

29:22  Tą dieną jie valgė ir gėrė Viešpaties akivaizdoje su pakilia nuotaika ir antrą kartą paskelbė karaliumi Dovydo sūnų Saliamoną; jie patepė jį kunigaikščiu Viešpačiui, o Cadoką – kunigu.

29:23  Saliamonas atsisėdo Viešpaties soste kaip karalius savo tėvo Dovydo vieton; jam sekėsi, ir visas Izraelis jo klausė.

29:24  Visi kunigaikščiai, karžygiai ir visi karaliaus Dovydo sūnūs pakluso karaliui Saliamonui.

29:25  Viešpats padarė Saliamoną labai didį viso Izraelio akyse ir jam suteikė tokią karališką didybę, kokios neturėjo joks Izraelio karalius iki jo.

29:26  Taip Jesės sūnus Dovydas karaliavo Izraeliui.

29:27  Jis karaliavo Izraeliui keturiasdešimt metų; Hebrone jis karaliavo septynerius metus, o Jeruzalėje – trisdešimt trejus metus.

29:28  Jis mirė sulaukęs žilos senatvės, turtingas ir gerbiamas; jo sūnus Saliamonas užėmė jo vietą.

29:29  Karaliaus Dovydo darbai nuo pradžios iki galo yra užrašyti regėtojo Samuelio, pranašo Natano ir regėtojo Gado knygose.

29:30  Ten aprašyta jo viešpatavimas, galybė ir visa, kas atsitiko jam ir Izraeliui bei kitoms karalystėms.