LtKBB - Proverbs

Chapter 1

1:1  Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

1:2  Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

1:3  kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

1:4  kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams – supratimo ir nuovokumo.

1:5  Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

1:6  kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

1:7  Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

1:8  Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

1:9  Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

1:10  Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

1:11  Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

1:12  Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

1:13  Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

1:14  Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri“.

1:15  Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

1:16  Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

1:17  Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

1:18  Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

1:19  Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

1:20  Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

1:21  Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

1:22  „Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

1:23  Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

1:24  Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

1:25  jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

1:26  tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

1:27  kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

1:28  Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

1:29  Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

1:30  Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

1:31  Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

1:32  Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

1:33  Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto“.

Chapter 2

2:1  Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

2:2  jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,

2:3  jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,

2:4  jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

2:5  tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

2:6  Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

2:7  Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

2:8  Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.

2:9  Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

2:10  kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.

2:11  Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

2:12  kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

2:13  kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,

2:14  kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,

2:15  kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

2:16  kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

2:17  kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.

2:18  Jos namai veda į mirtį, jos takai – pas mirusiuosius.

2:19  Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

2:20  Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.

2:21  Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.

2:22  Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.

Chapter 3

3:1  Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

3:2  Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

3:3  Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

3:4  Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

3:5  Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

3:6  Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

3:7  Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

3:8  tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

3:9  Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

3:10  tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

3:11  Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

3:12  nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

3:13  Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

3:14  nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

3:15  Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

3:16  Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

3:17  Jos keliai – malonės keliai, visi jos takai – ramybė.

3:18  Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

3:19  Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

3:20  Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

3:21  Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

3:22  Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

3:23  tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

3:24  Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

3:25  Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

3:26  Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

3:27  Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

3:28  Nesakyk savo artimui: „Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu“, kai turi su savimi.

3:29  Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

3:30  Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

3:31  Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

3:32  Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

3:33  Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

3:34  Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

3:35  Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

Chapter 4

4:1  Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.

4:2  Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo.

4:3  Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse.

4:4  Jis mokė mane ir sakė: „Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas.

4:5  Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų.

4:6  Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave.

4:7  Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.

4:8  Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.

4:9  Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną.

4:10  Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum.

4:11  Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais.

4:12  Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi.

4:13  Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė.

4:14  Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.

4:15  Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį.

4:16  Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia.

4:17  Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.

4:18  Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

4:19  Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups.

4:20  Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams.

4:21  Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje.

4:22  Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.

4:23  Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

4:24  Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.

4:25  Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave.

4:26  Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti.

4:27  Nepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto“.

Chapter 5

5:1  Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

5:2  kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

5:3  Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

5:4  Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

5:5  Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

5:6  Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

5:7  Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

5:8  Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

5:9  kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

5:10  kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

5:11  ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

5:12  ir sakyti: „Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

5:13  neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

5:14  Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury“.

5:15  Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

5:16  Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

5:17  Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

5:18  Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

5:19  Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

5:20  Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

5:21  Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

5:22  Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

5:23  Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

Chapter 6

6:1  Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

6:2  tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

6:3  Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

6:4  Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

6:5  Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

6:6  Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

6:7  Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

6:8  bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

6:9  Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

6:10  Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

6:11  ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

6:12  Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

6:13  mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

6:14  Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

6:15  Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

6:16  Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

6:17  išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

6:18  širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

6:19  neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

6:20  Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

6:21  Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

6:22  Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

6:23  Įsakymas yra žiburys, įstatymas – šviesa, o pamokantis pabarimas – gyvenimo kelias.

6:24  Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

6:25  Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

6:26  Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

6:27  Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

6:28  Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

6:29  Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

6:30  Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

6:31  Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

6:32  Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

6:33  Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

6:34  nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

6:35  Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

Chapter 7

7:1  Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

7:2  Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

7:3  Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

7:4  Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu savo draugu,

7:5  kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

7:6  Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

7:7  mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

7:8  Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

7:9  Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

7:10  jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

7:11  Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

7:12  tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

7:13  Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

7:14  „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

7:15  Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

7:16  Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

7:17  iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

7:18  Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

7:19  nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

7:20  Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.

7:21  Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

7:22  Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

7:23  kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

7:24  Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

7:25  Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

7:26  Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

7:27  Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

Chapter 8

8:1  Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?

8:2  Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.

8:3  Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:

8:4  „Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.

8:5  Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.

8:6  Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.

8:7  Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.

8:8  Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.

8:9  Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.

8:10  Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.

8:11  Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.

8:12  Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.

8:13  Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

8:14  Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.

8:15  Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.

8:16  Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.

8:17  Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

8:18  Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.

8:19  Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.

8:20  Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,

8:21  kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.

8:22  Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.

8:23  Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.

8:24  Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.

8:25  Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,

8:26  kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.

8:27  Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,

8:28  įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,

8:29  davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,

8:30  aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.

8:31  Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.

8:32  Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

8:33  Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.

8:34  Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.

8:35  Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

8:36  Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį“.

Chapter 9

9:1  Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

9:2  Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

9:3  pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

9:4  „Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:

9:5  „Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

9:6  Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu“.

9:7  Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

9:8  Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

9:9  Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

9:10  Viešpaties baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – supratimas.

9:11  Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

9:12  Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

9:13  Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

9:14  Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

9:15  ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

9:16  „Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:

9:17  „Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė“.

9:18  Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

Chapter 10

10:1  Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai.

10:2  Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

10:3  Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

10:4  Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

10:5  Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

10:6  Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

10:7  Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

10:8  Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

10:9  Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

10:10  Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

10:11  Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

10:12  Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

10:13  Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

10:14  Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

10:15  Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas – jų pražūtis.

10:16  Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas – į nuodėmę.

10:17  Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

10:18  Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

10:19  Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

10:20  Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

10:21  Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

10:22  Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

10:23  Kvailiui daryti pikta – malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

10:24  Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

10:25  Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

10:26  Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

10:27  Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

10:28  Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

10:29  Viešpaties kelias – stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

10:30  Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

10:31  Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

10:32  Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna – kas ydinga.

Chapter 11

11:1  Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

11:2  Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas – ten išmintis.

11:3  Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

11:4  Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

11:5  Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

11:6  Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

11:7  Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

11:8  Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

11:9  Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

11:10  Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

11:11  Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

11:12  Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

11:13  Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

11:14  Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

11:15  Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

11:16  Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

11:17  Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

11:18  Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

11:19  Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

11:20  Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

11:21  Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

11:22  Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

11:23  Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

11:24  Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

11:25  Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

11:26  Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

11:27  Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

11:28  Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

11:29  Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

11:30  Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

11:31  Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

Chapter 12

12:1  Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.

12:2  Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

12:3  Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.

12:4  Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą, – lyg puvinys kauluose.

12:5  Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas – apgaulė.

12:6  Nedorėlių žodžiai: „Tykokime pralieti kraują“, bet teisiųjų burna išgelbės juos.

12:7  Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

12:8  Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.

12:9  Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.

12:10  Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.

12:11  Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.

12:12  Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

12:13  Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

12:14  Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

12:15  Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

12:16  Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

12:17  Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

12:18  Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

12:19  Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis – tik akimirką.

12:20  Apgaulė – planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.

12:21  Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

12:22  Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

12:23  Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

12:24  Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

12:25  Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

12:26  Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.

12:27  Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

12:28  Teisumo kelyje – gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

Chapter 13

13:1  Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

13:2  Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela – smurtą.

13:3  Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

13:4  Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

13:5  Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

13:6  Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

13:7  Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

13:8  Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

13:9  Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

13:10  Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

13:11  Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas – praturtėja.

13:12  Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas – gyvybės medis.

13:13  Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

13:14  Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

13:15  Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

13:16  Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

13:17  Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

13:18  Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

13:19  Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

13:20  Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

13:21  Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

13:22  Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

13:23  Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

13:24  Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

13:25  Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

Chapter 14

14:1  Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

14:2  Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

14:3  Kvailio burnoje – išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

14:4  Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

14:5  Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

14:6  Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

14:7  Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

14:8  Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

14:9  Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

14:10  Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

14:11  Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

14:12  Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

14:13  Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

14:14  Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus – savo.

14:15  Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

14:16  Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

14:17  Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

14:18  Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

14:19  Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

14:20  Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

14:21  Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

14:22  Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

14:23  Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

14:24  Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

14:25  Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

14:26  Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

14:27  Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

14:28  Gausi tauta – garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

14:29  Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

14:30  Sveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

14:31  Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

14:32  Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

14:33  Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

14:34  Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

14:35  Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.

Chapter 15

15:1  Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

15:2  Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

15:3  Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

15:4  Maloni kalba – gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

15:5  Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

15:6  Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas – tik rūpesčiai.

15:7  Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

15:8  Nedorėlio auka – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

15:9  Nedorėlio kelias – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

15:10  Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

15:11  Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

15:12  Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

15:13  Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

15:14  Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15:15  Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

15:16  Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

15:17  Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

15:18  Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

15:19  Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias – platus.

15:20  Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

15:21  Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

15:22  Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

15:23  Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

15:24  Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

15:25  Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

15:26  Nedorėlio mintys – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

15:27  Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

15:28  Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

15:29  Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

15:30  Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia – sveikata kaulams.

15:31  Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

15:32  Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

15:33  Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Chapter 16

16:1  Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

16:2  Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

16:3  Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

16:4  Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

16:5  Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

16:6  Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

16:7  Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

16:8  Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

16:9  Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

16:10  Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

16:11  Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

16:12  Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

16:13  Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

16:14  Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

16:15  Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

16:16  Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas – už sidabrą.

16:17  Teisiojo kelias – šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

16:18  Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.

16:19  Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

16:20  Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

16:21  Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

16:22  Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas – kvailystė.

16:23  Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

16:24  Malonūs žodžiai yra kaip medus – saldūs sielai ir sveiki kūnui.

16:25  Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

16:26  Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

16:27  Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

16:28  Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

16:29  Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

16:30  Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

16:31  Žili plaukai – šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

16:32  Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą.

16:33  Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

Chapter 17

17:1  Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.

17:2  Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

17:3  Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

17:4  Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis – pikto liežuvio.

17:5  Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

17:6  Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė – jų tėvai.

17:7  Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

17:8  Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.

17:9  Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

17:10  Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.

17:11  Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

17:12  Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.

17:13  Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.

17:14  Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.

17:15  Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

17:16  Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

17:17  Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

17:18  Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

17:19  Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.

17:20  Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.

17:21  Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.

17:22  Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

17:23  Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.

17:24  Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

17:25  Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

17:26  Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

17:27  Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

17:28  Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Chapter 18

18:1  Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

18:2  Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

18:3  Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

18:4  Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis – tekanti srovė.

18:5  Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

18:6  Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

18:7  Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos – pinklės jo sielai.

18:8  Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

18:9  Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

18:10  Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

18:11  Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

18:12  Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

18:13  Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

18:14  Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

18:15  Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

18:16  Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

18:17  Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

18:18  Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

18:19  Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

18:20  Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

18:21  Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

18:22  Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

18:23  Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

18:24  Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.

Chapter 19

19:1  Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

19:2  Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

19:3  Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

19:4  Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

19:5  Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

19:6  Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

19:7  Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

19:8  Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

19:9  Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

19:10  Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

19:11  Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

19:12  Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas – kaip rasa augalams.

19:13  Kvailas sūnus – nelaimė tėvui, o vaidinga žmona – nesiliaująs lašėjimas.

19:14  Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo Viešpaties.

19:15  Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

19:16  Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

19:17  Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

19:18  Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

19:19  Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

19:20  Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

19:21  Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

19:22  Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

19:23  Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

19:24  Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

19:25  Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

19:26  Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

19:27  Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

19:28  Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

19:29  Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.

Chapter 20

20:1  Vynas – pasityčiotojas, o stiprus gėrimas – pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

20:2  Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

20:3  Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

20:4  Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

20:5  Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

20:6  Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

20:7  Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

20:8  Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

20:9  Kas gali sakyti: „Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės“?

20:10  Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

20:11  Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

20:12  Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

20:13  Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

20:14  Pirkėjas sako: „Niekam tikę, niekam tikę!“, o nuėjęs savo keliu giriasi.

20:15  Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

20:16  Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

20:17  Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

20:18  Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

20:19  Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

20:20  Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

20:21  Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

20:22  Nesakyk: „Atlyginsiu už pikta“. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

20:23  Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

20:24  Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

20:25  Spąstai žmogui – padaryti įžadą, o po to galvoti.

20:26  Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

20:27  Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

20:28  Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

20:29  Jaunuolių garbė – jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

20:30  Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

Chapter 21

21:1  Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.

21:2  Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį.

21:3  Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka.

21:4  Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.

21:5  Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti – į nuostolį.

21:6  Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.

21:7  Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.

21:8  Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs.

21:9  Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

21:10  Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo.

21:11  Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo.

21:12  Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.

21:13  Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas.

21:14  Slapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antį – stiprią rūstybę.

21:15  Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.

21:16  Nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.

21:17  Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.

21:18  Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis – už nekaltąjį.

21:19  Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.

21:20  Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.

21:21  Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę.

21:22  Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo.

21:23  Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.

21:24  Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.

21:25  Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti.

21:26  Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.

21:27  Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi.

21:28  Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.

21:29  Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.

21:30  Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.

21:31  Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats.

Chapter 22

22:1  Geras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumas – už sidabrą ir auksą.

22:2  Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.

22:3  Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

22:4  Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

22:5  Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.

22:6  Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

22:7  Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.

22:8  Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.

22:9  Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.

22:10  Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai.

22:11  Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.

22:12  Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.

22:13  Tinginys sako: „Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!“

22:14  Svetimos moters lūpos – gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.

22:15  Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

22:16  Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.

22:17  Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.

22:18  Tau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose.

22:19  Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu.

22:20  Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą,

22:21  kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs?

22:22  Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,

22:23  nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.

22:24  Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,

22:25  kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.

22:26  Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą;

22:27  jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?

22:28  Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.

22:29  Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.

Chapter 23

23:1  Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.

23:2  Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

23:3  Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

23:4  Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.

23:5  Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.

23:6  Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,

23:7  nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

23:8  Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.

23:9  Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.

23:10  Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,

23:11  nes jų Atpirkėjas yra galingas – Jis gins jų bylą prieš tave.

23:12  Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.

23:13  Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.

23:14  Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.

23:15  Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.

23:16  Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.

23:17  Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.

23:18  Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.

23:19  Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.

23:20  Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.

23:21  Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.

23:22  Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.

23:23  Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.

23:24  Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.

23:25  Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.

23:26  Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.

23:27  Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris – siauras šulinys.

23:28  Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.

23:29  Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?

23:30  Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.

23:31  Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!

23:32  Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.

23:33  Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.

23:34  Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.

23:35  Tu sakysi: „Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu“.

Chapter 24

24:1  Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

24:2  nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

24:3  Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

24:4  Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

24:5  Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

24:6  Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

24:7  Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

24:8  Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

24:9  Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

24:10  Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

24:11  Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

24:12  Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

24:13  Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

24:14  Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

24:15  Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

24:16  Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

24:17  Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

24:18  kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

24:19  Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

24:20  Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

24:21  Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

24:22  Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

24:23  Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

24:24  Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

24:25  Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

24:26  Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

24:27  Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

24:28  Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

24:29  Nesakyk: „Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam“.

24:30  Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

24:31  Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

24:32  Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

24:33  „Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

24:34  ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas“.

Chapter 25

25:1  Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.

25:2  Dievo šlovė – nuslėpti dalyką, karaliaus garbė – ištirti dalyką.

25:3  Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.

25:4  Pašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą.

25:5  Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.

25:6  Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.

25:7  Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.

25:8  Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.

25:9  Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,

25:10  kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų.

25:11  Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.

25:12  Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas.

25:13  Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį.

25:14  Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.

25:15  Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.

25:16  Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti.

25:17  Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.

25:18  Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

25:19  Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.

25:20  Kas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos.

25:21  Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta – pagirdyk.

25:22  Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau.

25:23  Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį.

25:24  Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

25:25  Kaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto.

25:26  Kaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį.

25:27  Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.

25:28  Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.

Chapter 26

26:1  Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

26:2  Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

26:3  Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

26:4  Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

26:5  Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

26:6  Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

26:7  Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

26:8  Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

26:9  Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

26:10  Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

26:11  Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

26:12  Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

26:13  Tinginys sako: „Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!“

26:14  Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

26:15  Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

26:16  Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

26:17  Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

26:18  Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

26:19  yra tas, kas apgauna artimą ir sako: „Aš pajuokavau“.

26:20  Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

26:21  Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

26:22  Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

26:23  Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

26:24  Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

26:25  Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

26:26  Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

26:27  Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

26:28  Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.

Chapter 27

27:1  Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš.

27:2  Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos.

27:3  Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu.

27:4  Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?

27:5  Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė.

27:6  Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.

27:7  Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus.

27:8  Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo.

27:9  Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.

27:10  Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.

27:11  Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.

27:12  Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

27:13  Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

27:14  Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu.

27:15  Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs.

27:16  Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.

27:17  Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.

27:18  Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos.

27:19  Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų.

27:20  Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina.

27:21  Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais.

27:22  Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

27:23  Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą,

27:24  nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.

27:25  Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės.

27:26  Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti.

27:27  Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.

Chapter 28

28:1  Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.

28:2  Dėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko.

28:3  Vargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių.

28:4  Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.

28:5  Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.

28:6  Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

28:7  Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.

28:8  Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.

28:9  Kas neklauso įstatymo, to malda – pasibjaurėjimas.

28:10  Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.

28:11  Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

28:12  Kai teisieji viešpatauja, – didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.

28:13  Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.

28:14  Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.

28:15  Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.

28:16  Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.

28:17  Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.

28:18  Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.

28:19  Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.

28:20  Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.

28:21  Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.

28:22  Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.

28:23  Kas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu.

28:24  Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.

28:25  Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

28:26  Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

28:27  Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

28:28  Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.

Chapter 29

29:1  Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.

29:2  Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.

29:3  Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

29:4  Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.

29:5  Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.

29:6  Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

29:7  Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.

29:8  Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

29:9  Jei išmintingas susiginčija su kvailiu, – ar tas niršta, ar juokiasi, – nėra ramybės.

29:10  Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.

29:11  Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

29:12  Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

29:13  Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.

29:14  Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.

29:15  Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

29:16  Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.

29:17  Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

29:18  Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

29:19  Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.

29:20  Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

29:21  Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.

29:22  Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

29:23  Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

29:24  Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

29:25  Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

29:26  Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.

29:27  Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.

Chapter 30

30:1  Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

30:2  „Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

30:3  Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

30:4  Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

30:5  Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

30:6  Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

30:7  Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

30:8  Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

30:9  kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

30:10  Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

30:11  Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

30:12  Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

30:13  Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

30:14  Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

30:15  Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

30:16  Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis – ji nesako: ‘Užtenka!’

30:17  Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

30:18  Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

30:19  erelio kelias padangėje, gyvatės – ant uolos, laivo – jūroje ir vyro kelias su mergaite.

30:20  Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

30:21  Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

30:22  tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

30:23  bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

30:24  Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

30:25  skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

30:26  triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

30:27  skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

30:28  voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

30:29  Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

30:30  liūtas – stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

30:31  kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

30:32  Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

30:33  Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą“.

Chapter 31

31:1  Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:

31:2  „Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

31:3  Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

31:4  Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

31:5  kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

31:6  Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

31:7  Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

31:8  Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

31:9  Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

31:10  Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

31:11  Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

31:12  Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

31:13  Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

31:14  Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

31:15  Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

31:16  Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

31:17  Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

31:18  Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

31:19  Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

31:20  Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

31:21  Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

31:22  Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.

31:23  Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

31:24  Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

31:25  Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

31:26  Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

31:27  Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

31:28  Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

31:29  ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

31:30  Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

31:31  Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose“.